DI įrankio Midjourney iliustr.Lietuvos gimnazistų apklausa parodė, kad absoliuti jų dauguma (85 proc.) mokydamiesi naudoja DI įrankius „ChatGPT“ ar „Bard“, 68 proc. juos naudoja namų darbams atlikti ar rašiniams rašyti.
Nors DI technologijų yra daug, kalbos technologijos kaip „ChatGPT“ yra tik vienos jų, bet švietimo kontekste jos, pasak Vilniaus universiteto Matematikos ir informatikos fakulteto docento Lino Petkevičiaus, aktualiausios.
Kaip pasakojo plagiato prevenciją švietimo ir mokslo įstaigose užtikrinančios bendrovės „Oxsico“ direktorė Kotryna Tomkevičiūtė, „ChatGPT“ technologija yra revoliucinė, tad ir jos vaidmuo kritiškas: „Gal dar to nematome, nes technologija nauja, šviežia, bet jau dabar mūsų atliktas tyrimas rodo, kad mokymosi tikslais DI naudoja du iš trijų moksleivių. Ir ne tik mokymosi tikslais, bet ir siekdami išvengti mokymosi. Sulaukiame daug laiškų, skambučių, pagalbos prašymų iš mokymo įstaigų, nebežinančių, kaip išspręsti skaitmeninio sukčiavimo atvejų bumą.“
Lietuvos dirbtinio intelekto asociacijos prezidentas ir bendrovės „Vinted“ vyriausiasis DI mokslininkas Dovydas Čeilutka mano, kad pagrindinė problema šiuo metu – kaip užtikrinti akademinį sąžiningumą: „Daug lengviau atlikti užduotis naudojant „ChatGPT“. Ilguoju laikotarpiu pagrindine problema taps motyvacija – kam mokytis dalykų, kuriuos „ChatGPT“ gali atlikti geriau už tave?“ Pasak Vilniaus universiteto Matematikos ir informatikos fakulteto profesoriaus, taikomojo DI įmonės „AAI Labs“ vieno įkūrėjų Aisčio Raudžio, esminė bėda ta, kad vaikai DI naudojasi daugiau nei mokytojai: „Dabartinės programos ir užduotys vargiai atliepia realybę – vaikai naudoja DI uždaviniams atlikti ir patys nebesimoko.“
