ScanpixEuropos Sąjungoje (ES) investicijos į dirbtinį intelektą (DI) atsilieka nuo Kinijos ar JAV, tačiau ES yra pirmoji rinka, kuri ėmėsi aiškaus DI teisinio reglamentavimo.
„Kuomet Henry Fordas kūrė variklį, turbūt nemanė, kad kada nors atsiras elektros varikliai. Todėl neatmeskime tos galimybės, kad ateityje atsiras mums šiandien dar sunkiai pažįstamos sistemos“, – apie į kasdienį gyvenimą vis labiau besiskverbiantį DI ketvirtadienį Vilniaus universiteto Šiaulių akademijoje kalbėjo Europos Parlamento narys Petras Auštrevičius.
JWPLAYER:2535
Pasaulis stovi ant naujosios revoliucijos slenksčio. DI plinta ne vien tarp vartotojų, bet ir versle, pramonėje ir net viešajame sektoriuje. „Nord robotics“ direktorius Andrius Grudžinskas pateikė kelis pavyzdžius, kaip DI ateityje prisidės prie pramonės veiklos. „DI turėtų galiausiai įgalinti gaminti gaminius be defektų, visi gamybos procesai, nuo žaliavos paėmimo iki produktų gaminimo, būtų kontroliuojami DI. Jis taip pat galės padėti užtikrinant darbų saugą pramonėje ir šis sąrašas tikrai nėra baigtinis“, – kalbėjo A. Grudžinskas.
Šiose srityse DI gali tapti manipuliacijos priežastimi ir įrankiu, galinčiu paveikti pažeidžiamiausias grupes
Vis dėlto Europos Komisija dar 2021 m. pateikė pirmą pasiūlymą, kaip reikėtų reguliuoti DI panaudojimą, siekiant išvengti galimų grėsmių, kylančių žmogaus teisėms ir saugumui. „Visi sutariame, kad DI yra neišvengiama ir kad tai nulems tam tikrų sektorių gyvavimo ir plėtros taisykles. Todėl buvo nuspręsta reguliuoti DI nustatant rizikos kategorijas: aiškiai pasakyti, kur DI gali būti naudojamas laisvai, o kur jis privalo būti reguliuojamas“, – apie 2024 m. kovą Europos Parlamente priimtą DI aktą kalbėjo P. Auštrevičius.
DI aktu yra išskiriamos keturios rizikos grupės, kurios apima įvairiausias sritis. Pirmajai – aukščiausios rizikos – grupei priskirtose srityse (kritinė infrastruktūra, pagrindinės viešos ir privačios paslaugos, teisėsauga ir kt.) yra draudžiama naudoti DI. Tai yra grindžiama akivaizdžia grėsme žmogaus teisėms ir galimu piktnaudžiavimu. „Šiose srityse DI gali tapti manipuliacijos priežastimi ir įrankiu, galinčiu paveikti pažeidžiamiausias grupes“, – argumentavo europarlamentaras.
Alfa.ltĮ kitas dvi – aukštos ir vidutinės rizikos – grupes įtraukti sektoriai leidžia naudoti DI, tačiau su tam tikrais apribojimais, o paskutinioji – žemos – rizikos grupė numato laisvą naudojimąsi, laikantis tam tikrų etikos taisyklių (plagiavimas, turinio nusavinimas ir pan.) Šiai grupei priklauso ir žinomi DI pagrindu sukurti kalbos modeliai.
„Žinoma, šis teisės aktas nėra idealus“, – pripažino P. Auštrevičius, kuriam pritarė ir kiti konferencijos dalyviai. „Why AI“ analitikas Rokas Stankevičius diskusijos metu teigė, kad, nors ES siekis sureguliuoti DI veiklą yra teigiamas reiškinys, ties tuo nereiktų sustoti: „Tas reguliavimas, kurį turime šiandien, galbūt nėra pilnai pritaikytas šiam DI amžiui“, o A. Grudžinskas įžvelgė ir ideologinių įtakų, kurios gali paveikti DI panaudojimą: „Iš vakarų ateina daug liberalizmo, o iš rytų – autoritarinės įtakos. Todėl (kurdami įstatyminę bazę – IQ red.) mes turime balansuoti tarp dviejų kraštutinumų.“
Šio įstatymo kritikai, anot P. Auštrevičiaus, daugiausia priekaištų skyrė dėl per plataus DI apibrėžimo, kuris gali stabdyti duomenų paieškos plėtrą, ir nepakankamos atskirties tarp DI vystytojų, tiekėjų ir vartotojų atsakomybės. Taip pat yra matoma trūkumų dėl neapibrėžto DI žalos ir poveikio mąsto nustatymo. „ES vartotojų organizacija siūlo geriau atsižvelgti į vartotojų apsaugą“, – aiškino P. Auštrevičius ir pridūrė, kad šiuo aktu DI reglamentavimo pamatai yra dar tik pradedami kloti: „Todėl sakyti, kad priėmę aktą užbaigėme šią istoriją, tikrai negalime. Mes nubrėžėme tam tikras ribas ir rizikas, tačiau kaip vystysis toliau priklausys nuo sąlyčio su praktika, darbais ir pasiekimais.“
*****susije*****
