„Pralaimėjome mūšį, bet ne karą“, – mėgo kartoti Lietuvos atstovai, kai ES logistikos rinką reguliuojantis Mobilumo paketas laiptelis po laiptelio skynėsi kelią per ES institucijas. 

Galiausiai „karas“ buvo pralaimėtas, kai Europos Parlamentas praėjusių metų vasarą patvirtino šį dokumentą. Dabar, Europos Komisijai paviešinus Mobilumo paketo poveikio tyrimus, kilo naujų „mūšių“ viltis.

Prieštarauja žaliajam kursui

Komisija vasario antroje pusėje paviešino dviejų tyrimų dėl Mobilumo paketo poveikio rezultatus. 

Vienas jų analizavo pakete įtvirtintas vilkikų grąžinimo taisykles, pagal kurias krovininiai automobiliai turi grįžti į įmonės registracijos šalį kas aštuonias savaites. 

Kitas – kabotažo (transporto operacijos kitoje ES valstybėje po tarpvalstybinio krovinių pristatymo) apribojimus. Jie numato, kad būtų ne daugiau kaip trys pervežimai per septynias dienas, o prieš pradedant naują kabotažo pervežimą toje pačioje šalyje su ta pačia transporto priemone, numatytas privalomas keturių dienų laiko tarpas.

„Nors Mobilumo paketas įneša rimtų patobulinimų į bendrosios rinkos veiklą ir pagerina vairuotojų darbo sąlygas, šios studijos nustatė neigiamą poveikį aplinkai. Pagal tris nagrinėtus scenarijus, CO2 emisija išaugs nuo 0,8 proc. iki 4,6 proc.“, – IQ teigė Europos Komisijos atstovas spaudai ir pridūrė, kad Komisija nesiūlė įtraukti į Mobilumo paketą nei privalomo vilkiko grąžinimo, nei kabotažo kvotų.

Pasak studijų, vilkiko privaloma kelionė į tėvynę kas aštuonias savaites 2023 m. į aplinką išmes 2,9 mln. tonų anglies dvideginio, o kabotažo taisyklių pakitimai gali nulemti dar 397 tūkst. tonų CO2 papildomą emisiją.

„Sunkvežimių varinėjimas po ES teritoriją yra visiškai nereikalingas, nes europinė mobilumo tvarka prieštarauja kitam ES prioritetui – kelia grėsmę žaliojo kurso tikslams“, – situaciją komentavo aplinkos ministras Simonas Gentvilas.

T. y. papildomai bus išmetama 3,3 mln. tonų CO2. Tai vidutiniškai sudaro 52 proc. viso Lietuvos transporto sektoriuje išskiriamo šiltnamio dujų kiekio (2019 m. jis siekė 6,29 mln. tonų).

Lietuva: mes buvome teisūs!

Mūsų šalies pareigūnams šių studijų išvados glosto širdį. Mat Lietuva kartu su Latvija, Estija, Lenkija, Bulgarija, Rumunija, Vengrija, Kipru ir Malta aktyviai priešinosi didelei daliai Mobilumo paketo nuostatų, kurios esą tiesiogiai nukreiptos prieš šių šalių verslo veiklą Vakarų Europoje ir net kelia grėsmę logistikos industrijai. Pastaroji yra labai svarbi šiose valstybėse (transporto sektorius Lietuvoje sudaro 13 proc. šalies BVP).

„Šis raportas nenustebino, bet tik dar kartą įrodė, kad mes buvome teisūs – tai labai aplinkai kenksminga norma, niekaip nedera su žaliojo kurso ir CO2 mažinimo ambicija, kurią yra išsikėlusi visa ES. Tik primenu, kad šią normą pasiūlė Europos Parlamentas ir jokio poveikio vertinimo šiai normai niekas nedarė. Jau tada sakėme, kad tokia teisėkūra neatsakinga. Mes daug kartų sakėme, kad poveikio vertinimas reikalingas“, –IQ sakė laikinasis Lietuvos atstovybės ES vadovas, ambasadorius Simonas Šatūnas.

Atnaujins diskusijas

Pati Komisija irgi paragino atnaujinti diskusiją dėl minimų Mobilumo paketo nuostatų.

„Komisija siekia atviro dialogo dėl galimų kitų žingsnių, turint omenyje žaliojo kurso tikslų įgyvendinimą, deramą bendrosios rinkos veikimo užtikrinimą bei vairuotojų socialinių standartų ir gerovės apsaugojimą“, – pažymėjo Europos Komisijos atstovas.

Pasak Komisijos, ji jau pasidalijo tyrimų rezultatais su šalimis narėmis ir Europos Parlamentu bei ruošiasi imtis pokalbių šia tema. Anot Europos Komisijos atstovo, pradedama ruošti ir Mišriojo transporto direktyvos peržiūra. Kartu Komisija „atidžiai stebi“ dalies šalių narių, tarp jų ir Lietuvos, ieškinio dėl Mobilumo paketo eigą Europos Sąjungos Teisingumo Teisme.

„Kas toliau? Toliau vėl bursime koalicijas su kitomis valstybėmis narėmis, vėl kreipsimės į Europos Komisiją ir sieksime, jog, kaip ir ji žadėjo, teiktų atnaujintą teisinį pasiūlymą. Tai nebus greitai ir nebus lengva. Tačiau taisyti, kas akivaizdžiai yra blogai, kas nedera su žaliuoju kursu, privalu“, – teigė ambasadorius S. Šatūnas.

Europos Parlamentas nesiruošia nusileisti

Išties lengva nebus. Kabotažo ir vilkiko grąžinimo pataisas inicijavęs ir prastūmęs Europos Parlamentas aplodismentais nesutiko Europos Komisijos studijų išvadų.

„Turiu prisipažinti, kad kol kas gerų naujienų man neteko girdėti iš Europos Parlamento transporto ir turizmo (TRAN) komiteto. Praėjusią savaitę tai labai trumpai aptarė politinių grupių koordinatoriai, bet nebuvo priimtas joks sprendimas: kad svarstytų papildomai, kad būtų pristatyta ta pasekmių studija ar pan.“, – teigė pakaitinis TRAN komiteto narys Petras Auštrevičius. Jis tikino, kad „primygtinai“ pasiūlė savo politinės grupės „Atnaujinkime Europą“ pirmininkui kuo greičiau aptarti grupėje Mobilumo paketo pasekmių studiją.

Tuo metu vienas iš minimų nuostatų iniciatorių, europarlamentaras iš Vokietijos Ismailas Ertugas jau surengė studijų išvadoms skirtą diskusiją, kurioje jų šalininkai ne tik abejojo Europos Komisijos tyrimų metodologija (esą apklaustos suinteresuotos įmonės, daug prielaidų ir t. t.), bet ir vieningai pasisakė, kad būtina išsaugoti Mobilumo paketą tokį, koks jis yra dabar priimtas.

„Man trūksta mokslinių skaičių ir duomenų“, – sakė I. Ertugas.

Diskusijoje dalyvavę Vakarų Europos vežėjai tikino, kad jau dešimtmetį Rytų Europos logistai, išnaudodami vairuotojus ir spragas ES teisėje, dempinguoja ir perima rinką iš Vakarų kolegų (pavyzdžiui, 6 tūkst. vilkikų kasdien kerta Danijos sieną, o net 3 tūkst. jų yra registruoti Vidurio ir Rytų Europoje).

Pasak Šiaurės šalių logistikos asociacijos prezidento Eriko Østergaardo, dabar jis Danijos keliuose mato labai daug vilkikų su Baltijos šalių numeriais. Esą vilkiko grąžinimas į registracijos šalį nepadidins CO2 emisijos, nes tai privers Rytų Europos verslininkus perregistruoti autoparką ir steigti realias kompanijas, o ne tik „pašto dežutes“, ten, kur jie iš tiesų veikia. Kartu tai privers juos laikytis tų šalių įstatymų bei suteikti tokias pat socialines garantijas vairuotojams, kurias gauna vakariečiai ir tai esą panaikins „socialinį dempingą“, kuriuo jie dabar naudojasi.

Mobilumo paketas buvo priimtas pernai liepos 15 d., galutinai jo nuostatos įsigalios po metų – nuo 2022 m. vasario 21 d.