Europinė geležinkelio vėžė turėtų būti nutiesta ir į uostamiestį. Dėl to jau sutariama, lieka atsakyti į klausimus – kaip ir kada?
Baltijos šalis sujungsianti europinė geležinkelio vėžė „Rail Baltica“ turėtų pradėti veikti iki 2030-ųjų. Šio amžiaus projekto pabaigtuvės atneša ir nerimo, nes, nutiesus „Rail Balticos“ greitąjį geležinkelį, juo su Europa bus sujungti ir Latvijos bei Estijos uostai, o Klaipėda liktų šalikelėje. Tai suteiktų didžiulį konkurencinį pranašumą gretimiems uostams, kurie pretenduotų tapti į Lenkiją ir Europą gabenamų krovinių centrais.
Klaipėdos uostui, kurio krova sumenko (žr. grafiką) Rusijai įsiveržus į Ukrainą ir agresorei bei jos sąjungininkei Baltarusijai ėmus taikyti sankcijas, likti be europinės vėžės reikštų kone egzistencinę krizę. Nukentėtų ir su uosto veikla susiję lietuviški krovos, transporto, logistikos verslai.
Todėl Klaipėdos ir Kauno sujungimą europiniu geležinkeliu šalies politikos ir verslo elitas vertina kaip vieną pagrindinių transporto infrastruktūros tikslų. Europinės vėžės geležinkelio į Klaipėdą projektą siūloma imti įgyvendinti iš karto, kai tik bus užbaigta „Rail Baltica“.