ShutterstockAr gigantiškos investicijos į dirbtinį intelektą (DI) turi ekonominį pagrindą?
IQ redakcija rašo apie verslą, politiką, kultūrą ir kitus svarbiausius visuomenės reiškinius. Mes kuriame kokybišką ir išskirtinį turinį. Kviečiame mus palaikyti prenumeruojant mūsų žurnalą sau ar jums artimiems žmonėms mūsų prenumeratos svetainėje https://prenumeratoriai.lt/. Užsisakiusiems žurnalą metams – visas turinys iq.lt svetainėje nemokamas.
Kalbos apie besipučiantį DI burbulą ir galimą jo sprogimą pastarosiomis savaitėmis iš viešųjų diskusijų pakraščių persikėlė į pagrindinį naujienų srautą. Kaip „Financial Times“ apžvalgininkė Katie Martin taikliai pastebėjo, kalbos apie DI burbulą sklinda visur.
Diskusijas kursto investicijų banga į duomenų centrus ir didžiulę energetikos infrastruktūrą, reikalingą generatyvinį DI varantiems didiesiems kalbos modeliams (LLM) mokyti ir veikti. Kaip ir ankstesnių spekuliacinių burbulų atveju, didėjanti investicijų apimtis augina vertę, ir abu šie rodikliai pasiekė istorines aukštumas viešosiose ir privačiose rinkose. „Didžiojo septyneto“ technologijų gigantai „Alphabet“, „Amazon“, „Apple“, „Meta“, „Microsoft“, „Nvidia“ ir „Tesla“ dominuoja „S&P 500“ indekse, kiekvienas iš jų gali pasigirti 1 trln. JAV rinkos kapitalizacija, o „Nvidia“ tapo pirmąja 5 trln. JAV dolerių vertės įmone pasaulyje.
