Twenty20Pasaulyje netylant diskusijoms dėl 5G komponentų tiekimo, analitikos bendrovė „Oxford Economics“ pristatė potencialių kliūčių 5G tinklo įrangos tiekimui tyrimą.
Jo metu įvertintos prognozės 31 Europos valstybėje. Studija modeliuoja 5G paleidimo atidėjimų įtaką ir ilgalaikio produktyvumo praradimus 27 ES šalyse, taip pat Islandijoje, Norvegijoje, Šveicarijoje ir Jungtinėje Karalystėje.
Penktos kartos judrusis ryšys, paprasčiau vadinamas 5G, atvers naujas skaitmenines galimybes jį naudojančioms šalims. Pandemija įrodė, kad skaitmeninės paslaugos yra svarbios ir gali būti netgi gyvybiškai būtinos, be to, tai Europai leistų mažinti technologinį atsilikimą nuo pagrindinių konkurenčių – JAV ir Kinijos.
Europoje, kaip ir globalioje rinkoje, 5G įrangos sektoriuje dominuoja trys žaidėjai: „Ericsson“, „Huawei“ ir „Nokia“. Visgi vienos šių bendrovių „Huawei“ dalyvavimas gali būti apribotas dėl politinių sprendimų, Jungtinėms Valstijoms spaudžiant savo partneres Europoje atsisakyti Kinijos bendrovės įrangos.
Europos valstybės skirtingai reaguoja į JAV reikalavimus, balansuodamos tarp ekonominės naudos, intereso pirmauti diegiant 5G ir šiltų santykių su amerikiečiais.
„Oxford Economics“ tyrimas aiškinosi ekonominius žemyno valstybių praradimus dėl sumažintos konkurencijos, jei iš 5G įrangos tiekėjų būtų pašalinta „Huawei“.
Nors neabejotina, kad naujos ryšio galimybės paspartins skaitmenizacijos procesus, tikslią potencialią 5G ateities naudą įvertinti sunku. Daugelis rinkos specialistų tikisi, kad ji transformuos ekonomiką, tačiau neatmetama tikimybė, kad 5G tiesiog taps geresne ir greitesne 4G alternatyva.
Siekiant tinkamai įvertinti minėtą neužtikrintumą, atlikta studija nagrinėjo tris scenarijus – žemų, vidutinių ir aukštų kaštų.
Pagal vidutinį scenarijų, atribojus vieną iš trijų kertinių 5G infrastruktūros tiekėjų, Europai tai per ateinantį dešimtmetį papildomai kainuotų vidutiniškai 3 mlrd. eurų per metus.
Savaime suprantama, ši kaina skirsis priklausomai nuo šalies, pavyzdžiui, Islandijai tai kainuotų apie 3 mln. eurų per metus daugiau, o Vokietijoje – 479 mln. eurų daugiau.
Studijos teigimu, užkardyta konkurencija sukeltų ir technologijos paleidimo atidėjimus visoje Europoje. Šie praradimai būtų dar didesni, nes technologinius diegimo vėlavimus sukels ir dabartinė ekonomikos recesija. Vidutinių kaštų scenarijaus atveju 2023 m. 5G ryšio galimybėmis Europoje galės naudotis 56 mln. mažiau žmonių. Toks atidėjimas sulėtintų technologines inovacijas ir ekonomikos augimą.
Pagal šį scenarijų 2035 m. tai galėtų lemti Vokietijos BVP sumažėjimą 6,9 mlrd. eurų, o Prancūzijos – 7,3 mlrd. eurų. 31 Europos valstybės BVP 2035 m. galėtų būti apie 40 mlrd. eurų mažesnis.
Kas žadama Lietuvai?
Pagal vidutinį scenarijų, Lietuvai per ateinantį dešimtmetį prognozuojamas 8 mln. eurų metinis išlaidų 5G tinklui diegti padidėjimas. Prognozuojama, kad 2023 m. prieigą prie 5G tinklo turės 200 tūkst. mažiau žmonių, nei leidus konkuruoti laisvai. Dėl tokių pasekmių 2035 m. Lietuvos BVP būtų 60 mln. eurų mažesnis.
Jei išsipildytų optimistiškiausias scenarijus, nuostoliai būtų mažesni – prieigą prie 5G 2023 m. turėtų 100 tūkst. žmonių mažiau, kasmetinės investicijos būtų 4 mln. eurų didesnės, o prognozuojamas BVP praradimas siektų 20 mln. eurų.
Tačiau pesimistiškiausias scenarijus skamba dramatiškai – 13 mln. eurų didesnės išlaidos kasmet, 300 tūkst. daugiau vartotojų su apribota prieiga prie 5G ir apie 130 mln. mažesnis BVP 2035 m.
Pagal tyrimą, kad ir koks scenarijus išsipildytų, iki 2025 m. prieigą prie 5G turės 60–70 proc. vartotojų. Tačiau be konkurencijos apribojimų panašias apimtis būtų galima pasiekti jau 2023 m. viduryje, o išsipildžius aukštų kaštų scenarijui teorinis vartotojų pasiekiamumas susivienodintų tik 2030 m.
Birželio pradžioje Lietuvos Vyriausybė galutinai pritarė 5G plėtros iki 2025 m. planui. Pagal šias gaires, jau kitais metais jis bus pradėtas diegti Lietuvos teritorijoje – paskiriami dažniai ir fizinės infrastruktūros naudojimosi sąlygos. 2022 m. 5G ryšys turi veikti viename didžiausių Lietuvos miestų. Iki 2023 m. nepertraukiamu ryšio veikimu turėtų džiaugtis Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Šiaulių ir Panevėžio gyventojai bei svečiai, o iki 2025 m. 5G ryšys turi būti užtikrintas miestų ir miestelių teritorijose, tarptautiniuose transporto koridoriuose („Via Baltica“, „Rail Baltica“), valstybinės reikšmės keliuose, geležinkeliuose ir uostuose.
Lietuvos politikai, kaip ir jų užsienio kolegos, svarsto dėl „Huawei“ dalyvavimo diegiant 5G tinklą.
Lietuvos karinės žvalgybos vadovas Remigijus Baltrėnas interviu naujienų agentūrai BNS yra teigęs, kad „Huawei“ dalyvavimas yra rizikos veiksnys vien dėl to, kad Kinijos įstatymai įpareigoja kompanijas dalyvauti, jeigu būtų aktualu, šnipinėjimo veikloje.
Tačiau didžiosiose Europos šalyse įsigali požiūris, kad jei kyla saugumo rizika, ją turėtų spręsti ryšio operatoriai, o ryšio įrangos tiekėjai rūpintųsi techninės įrangos palaikymu. Konkurencijos ribojimas didintų ryšio operatorių sąnaudas, kurias galiausiai padengtų galutiniai vartotojai.
