Organizatorių nuotr.Skaitmenizacija vis labiau padeda verslui ir valstybės institucijoms drauge žengti į priekį. Transporto inovacijų asociacijos (TIA) direktorės Rugilės Adziukevičiūtės-Buzės teigimu, skaitmenizavus tam tikrus procesus logistikos ar transporto srityse, valstybės ir verslo išlaidos sumažėtų milijardais. Su IQ apžvalgininke Agne Baltrūnaite ji kalbėjosi apie tai, kuo Lietuva yra ypatinga transporto srityje ir kaip ateities logistiką ir transportą pakeis skaitmenizacija ir dirbtinis intelektas (DI).
– Palyginti su kitomis Europos ar Baltijos regiono šalimis, kuo Lietuva išsiskiria savo transportu ir logistika?
– Apskritai tai – konkurencinga rinka. Kalbant apie pervežimus keliais, Lietuva šiame sektoriuje tikrai yra pati stipriausia iš Baltijos šalių. Iš visų Baltijos šalių turime didžiausią vilkikų parką, daugiausia registruotų vairuotojų. Tokia yra mūsų rinkos, kurioje dominuojame, specifika. Kalbant apie Estiją, šiai šaliai labai svarbūs jūriniai ir geležinkelio kroviniai. Būtent vandens keliais per uostus estai dirba kartu su Suomija.
Mūsų kaimynai lenkai taip pat yra labai stiprūs konkurentai. Todėl galiu patvirtinti, kad be konkurencijos neveikiame. Tačiau Lietuvos vežėjai išsiskiria tuo, kad jie beveik visada laikosi mobilumo paketo reikalavimų. Pavyzdžiui, vežėjai grąžina vilkiką į jo kilmės šalį. Taip didinamas konkurencinis pranašumas prieš Vakarų Europos valstybes.
Esame suskaičiavę, kad, jei būtų skaitmenizuota dalis procesų transporto sektoriuje, įskaitant visus popieriaus spausdinimo kaštus, Europa kasmet sutaupytų apie 27 mlrd. eurų.
– O kaip DI keičia Lietuvos transportą?
– Deja, kalbėti apie DI dar anksti, tačiau jau žengiame pirmuosius žingsnius šioje srityje. Taip pat turime sektinų pavyzdžių. Pavyzdžiui, neseniai „Lietuvos geležinkelių“ tarptautinė krovinių vežimo bendrovė „LTG Cargo“ savo sistemoms optimizuoti pradėjo naudoti tam tikrus DI įrankius.
– Galime kalbėti ne tik apie DI diegimą Lietuvos transporto sektoriuje, bet ir apie daugybės biurokratinių procesų, susijusių su transportu, logistika, skaitmenizavimą. Sakykite, kaip šiuo metu skaitmenizuojami mano paminėti sektoriai?
– Pastebime, kad skaitmenizacija yra labai didelis gamechanger’is transporto ir logistikos sektoriams. Papildomą spaudimą transporto skaitmenizacijai daro ir 2020 m. Europos Parlamento patvirtintas reglamentas dėl elektroninės krovinių vežimo informacijos (eFTI – electronic Freight Transport Information).
Dabar ekspertai kartu su Europos Komisija (EK) ieško sprendimų, kaip turėtų atrodyti skaitmeninė krovinio informacija. Pagal eFTI reglamentą 2026 m. trečią ketvirtį institucijos jau privalės priimti ir tikrinti krovinių duomenis skaitmeniniu, nuotoliniu būdu. Žinoma, gyvi patikrinimai dėl svorio ar saugumo taip pat išliks, tačiau institucijos nebereikalaus popierinių dokumentų. Tiek mes (TIA – IQ past.), tiek EK tikimės, kad dar iki 2026-ųjų įmonės sukels visus savo duomenis į sistemas ir atsisakys popierinių dokumentų.
- Kaip veiks naujoji sistema, pakeisianti popierių?
– eFTI reglamentas numato, kad ES viduje valstybinės kontroliuojančios institucijos privalės priimti skaitmeniniu būdu pateiktus duomenis apie krovinius nuo 2026 m. trečio ketvirčio. Valstybės narės kuria, sertifikuoja ir akredituoja vadinamuosius eFTI vartus, per kuriuos galės pasiekti duomenis apie krovinius iš eFTI platformų, į kurias ekonominės veiklos vykdytojai sukels savo duomenis.
eFTI plaformos bus sertifikuotos IT sistemos, valdomos verslo. Tai bus atvira rinka, priklausanti tiktai nuo verslo. Dėl to, kiek verslas norės kurti platformų, tiek jų ir bus. Į tą naująją eFTI platformos sistemą įmonės kels su kroviniu susijusius duomenis, o valstybės institucijos per eFTI vartus galės patikrinti tuos duomenis, kurie priklauso jų kompetencijai.
Lietuva yra viena pirmaujančių šalių, nes tiek šalies verslas, tiek valstybės institucijos yra neblogai pasirengusios skaitmenizacijos pokyčiams.
Be to, reikia suprasti, kad vienas vežėjams būtinų dokumentų yra kelio važtaraštis (CMR). Dažniausiai vairuotojams vilkike reikia bent penkių kopijų to dokumento, o tai – daugiau nei 100 puslapių. EK skaičiuoja, kad, jei būtų skaitmenizuota dalis procesų transporto sektoriuje, įskaitant visus popieriaus spausdinimo kaštus, Europa kasmet sutaupytų apie 27 mlrd. eurų ir labai daug medžių. Mūsų institucijos intensyviai ruošiasi įgyvendinti naująjį eFTI.
– O ar Lietuva, palyginti su kitomis Baltijos šalimis, yra pažangi transporto ir logistikos skaitmenizacijos srityje?
– Sakyčiau, Lietuva yra viena pirmūnių ES. Mūsų asociacija (TIA – IQ past.) dalyvauja keliuose skirtinguose transporto skaitmenizavimo projektuose dar su kitomis 10 ES šalių. Matome, kaip pasistūmėjusios ne tik Skandinavijos šalys, bet ir mes, Baltijos šalys.
Be abejonės, Lietuva yra viena pirmaujančių šalių, nes tiek šalies verslas, tiek valstybės institucijos yra neblogai pasirengusios skaitmenizacijos pokyčiams. Pavyzdžiui, jau dabar visi mūsų valstybės registrai yra skaitmenizuoti. Taip pat galime prisijungti prie sistemų su elektroniniu parašu ir pakeisti dokumentus per kelias minutes. Kitose šalyse norint keisti asmens duomenis būtina rašyti prašymus ant popieriaus ir fiziškai kreiptis į institucijas. Lietuvos institucijų branda skaitmenizuotis yra tikrai aukštesnė negu vidutinė.
Dabar mūsų Vyriausybė yra įgaliojusi Valstybinę mokesčių inspekciją (VMI) sukurti ir peržiūrėti eFTI vartus – eFTI sistemos sudedamąją dalį. Yra paskirtas finansavimas ir sudarytas aiškus planas, pagal kurį iki 2025 m. pirmo ketvirčio verslas ir visos kitos krovinius kontroliuojančios institucijos turėtų įsidiegti integraciją su eFTI vartais. Lietuva su kitomis ES valstybėmis jau dalyvauja eFTI vartų tarp valstybių sinchronizavimo ir bendradarbiavimo projekte, kuriame testuojamos skirtingų šalių bandomųjų eFTI vartų bendradarbiavimo galimybės ir tarpusavio sąsajos. Be to, vis daugiau Lietuvos logistų jau žino apie elektroninio CMR galimybes ir eFTI reglamentą. Sakyčiau, turime šansų būti Europos lyderiais.
Žinoma, estai taip pat yra pažangūs transporto skaitmenizavimo srityje. Tačiau jie yra šiek tiek daugiau pažengę į priekį. Estai jau prieš metus pradėjo kurti eFTI sistemos elektroninius vartus.
– Kaip manote, ar įdiegus eFTI elektroninius vartus padidėtų Lietuvos transporto sektoriaus skaidrumas?
– Manau, vienareikšmiškai taip. Mes kaip tik neseniai atlikome vieną tyrimą dėl eFTI įgyvendinimo ir pasirengimo Lietuvos kontroliuojančiose institucijose. Kai jau turėsime eFTI elektroninius vartus ir veikiančias platformas, tie ekonominės veiklos vykdytojai, kurie pasirinks kelti duomenis skaitmeniniu būdu, tikrai supras ir žinos, kad jie nebegalės manipuliuoti duomenimis ar keisti informacijos apie krovinį paskutinę minutę. Ši sistema parodys ne tik visišką skaidrumą, bet ir efektyvumą, greitį. O kontroliuojančios institucijos pasieks duomenis apie krovinį daug greičiau. Dažnu atveju ir nesustabdant transporto priemonės.
– Akivaizdu, kad artimiausiu metu sistema bus įgyvendinta. Tačiau kas bus, jei neturėsime pakankamo skaičiaus vežėjų? Juk būtent per pastaruosius metus Lietuvos logistikos sektorius patyrė didžiulį darbuotojų trūkumą.
– Reikia suprasti, kad mes įdarbiname labai daug vairuotojų. Tai yra maždaug apie 80 tūkst. vairuotojų, registruotų darbo rinkoje. Vis dėlto šiuo metu trūksta darbuotojų, nes ilgą laiką Lietuvoje vežėjais dirbo asmenys iš Ukrainos ar Baltarusijos. Dauguma ukrainiečių nedirba dėl karo šalyje. O dėl Baltarusijos – dėl saugumo nebenorime įsileisti baltarusių. Todėl verslui labai labai svarbu užtikrinti vežėjų kvotas, operatyviai įdarbinti vežėjus, nes nuo to tiesiogiai priklauso įmonių ir visos šalies konkurencingumas.
Kadangi jau esame viena išsivysčiusių valstybių su aukštu bendruoju vidaus produktu vienam gyventojui, tos darbo jėgos tikrai trūksta. Tačiau verslas atranda būdų, kaip surasti daugiau tų darbuotojų. Pavyzdžiui, įmonės stengiasi pritraukti asmenų iš trečiųjų šalių. Bet tai ne tik Lietuvos problema. Pavyzdžiui, JAV taip pat trūksta darbuotojų.
Be to, asmenų iš trečiųjų šalių įdarbinimas yra labai glaudžiai susijęs ir su skaitmenizacija. Kai visi popieriai bus perkelti į elektronines sistemas, tiems darbuotojams bus paprasčiau, nes nebereikės papildomai išsiversti visos informacijos. Ko gero, bus ir mažiau klaidų, nes dabar vežėjai dažnai nesupranta krovinių aprašymo ir dėl to lieka nubausti arba jų krovinį sustabdo. Popierinių dokumentų ir kitų procesų skaitmeninimas ir DI taikymas leis vežėjams dar paprasčiau integruotis į darbo rinką.
