Rail BalticaLietuva ir kitos Baltijos šalys neturėtų blokuoti visos ES ekonomikos gaivinimo plano. Lietuvos, Latvijos ir Estijos geležinkelio projektas „Rail Baltica“ išsaugojo išskirtinį ES finansavimą – 1,6 mlrd. eurų.
Tiesa, bendrame Europos Tarybos ir Europos Parlamento (EP) kompromise dėl Europos infrastruktūros tinklų priemonės (CEF) yra ir ne tokių palankių nuostatų Baltijos šalims.
Ketvirtadienį vėlai vakare pranešta, kad jau ilgą laiką strigusios derybos buvo baigtos.
„Esame labai laimingi pranešdami, kad susitarimas, visiškai atitinkantis praėjusių metų Europos Tarybos liepos mėnesio išvadas, buvo pasiektas“, – pranešime cituotas šiuo metu ES pirmininkaujančios ir derybas su EP vedusios Portugalijos infrastruktūros ministras Pedro Nuno Santosas.
Pasak Europarlamento, „ketvirtadienio vakare pasiektas susitarimas tarp Parlamento ir Tarybos apibrėžia, kaip CEF fondai bus naudojami nuo 2021 iki 2027 m. Programa finansuos transporto, energetikos ir skaitmeninius projektus ir užtikrins, kad tokie esminiai europiniai projektai, kaip „Rail Baltica“, (...) bus baigti laiku 2030 m.“
„Vertiname sunkų Portugalijos derybininkų darbą. Analizuojame rezultatus. Nuteikia optimistiškai. Procesas toliau turės būti formaliai baigtas“, – komentavo Lietuvos nuolatinei atstovybei ES laikinai vadovaujantis ambasadorius Simonas Šatūnas.
Dar sausio pabaigoje Lietuvos prezidentas ir Latvijos bei Estijos premjerai išsiuntė šiuo metu ES pirmininkaujančiai Portugalijai laišką, kuriame prašoma užtikrinti, kad ES lyderių liepos susitarimo būtų laikomasi, t. y. kad bendram šių šalių geležinkelių projektui „Rail Baltica“ būtų skirti numatyti 1,6 mlrd. eurų. Kartu Baltijos valstybių vadovai netiesiogiai pagrasino, kad tik taip bus užtikrintas greitas sprendimo dėl nuosavų išteklių ratifikavimo procesas, būtinas pradėti įgyvendinti visos ES ekonomikos gaivinimo planą, visose trijose šalyse.
Mat EP, kurio palaiminimo reikėjo CEF, pasiūlė du Baltijos šalims nepriimtinus dalykus. Labiausiai „skaudėjo“ dėl EP pasiūlymo praplėsti konkurenciją dėl 1,6 mlrd. eurų, kuriuos ES lyderiai liepą tarp eilučių numatė skirti „Rail Balticai“. Jei EP pasiūlymas būtų patvirtintas, tuomet į minimus 1,6 mlrd. eurų galėtų pretenduoti ir kiti ES šalių projektai.
„Tai papildomos procedūros, viso finansinio fondo atidarymas kitiems projektams, automatiškai atsiras daugiau konkuruojančių projektų, ir akivaizdžiai tokia pinigų suma nepaklius į Baltijos valstybių pusę“, – tuomet aiškino EP Transporto ir turizmo (TRAN) komiteto pakaitinis narys Petras Auštrevičius.
EP derybose atstovavę TRAN pranešėjai rumunas Marianas-Jeanas Marinescu ir prancūzas Dominique’as Riquet tikino, kad jų pasiūlymai esą užtikrins sąžiningos konkurencijos sąlygas ir nesuteiks privilegijos nė vienam projektui išskirtinai, t. y. ko ir reikalauja ES teisė.
Kitas nepalankus Baltijos šalims EP pasiūlymas buvo riboti Baltijos valstybių galimybes papildomai siekti finansavimo iš CEF dalies sanglaudos šalims (bendras „katilas“ – apie 3 mlrd. eurų).
Jei pirmasis EP pasiūlymas dėl „Rail Balticos“ buvo atmestas, tai dėl antrojo, regis, buvo nusileista Europarlamentui. Tiesa, dar anksčiau Lietuvos atstovai teigė, kad šis nėra toks skausmingas, kaip konkurencijos praplėtimas dėl 1,6 mlrd. eurų.
Dabar EP ir Europos Tarybos susitarimą dėl CEF turi galutinai patvirtinti ES šalių atstovai Europos Taryboje; EP TRAN ir Pramonės komitetai, o tada Europos Taryba ir visas Europarlamentas. Pats dokumentas bus taikomas atgaline data nuo 2021 m. sausio 1 d.
