BNS foto„Kai dirbi, tai ir padarai“, sako liaudies išmintis. Dar neseniai Lietuvos diplomatija skėsčiojo rankomis dėl per šalį vykdomo baltarusiškų trąšų tranzito ir tikino, kad jų rankos surištos ES susitarimų. Bet dabar, Vyriausybei nutarus nutraukti „Lietuvos geležinkelių“ sutartį su „Belaruskalij“, Europos Komisija, regis, neturi pretenzijų.
Kaip IQ jau rašė, rugsėjo pradžioje Lietuvos užsienio reikalų viceministras Mantas Adomėnas skundėsi Europos Parlamente dėl Baltarusijos vykdomos hibridinės atakos migrantais ir kvietė ES imtis papildomų sankcijų prieš Minską. Tuomet viceministras sulaukė ne tik palaikymo, bet ir klausimų, kodėl Lietuva pati nesiima veiksmų ir nestabdo Baltarusijos trąšų ir kitų prekių eksporto per Klaipėdą.
M. Adomėnas visas strėles nukreipė į Briuselį – esą ES susitarimai neleidžia Lietuvai taip pasielgti, todėl juos būtina keisti.
„Dėl „Belaruskalij“ sankcijų – dabartinis Europos Tarybos reglamentas neleidžia nutraukti anksčiau sudarytų sutarčių, ir tai, manau, yra klaida sankcijų režime ir turi būti pataisyta kitame sankcijų pakete. Taip pat, kaip jūs visi žinote, Lietuva ir kitos šalys narės vienašališkai negali taikyti ekonominių sankcijų“, – nė nemirktelėdamas Europos Parlamento nariams išrėžė M. Adomėnas.
Vis dėlto po gruodį ištikusios politinės krizės, kai net ir įsigaliojus JAV sankcijoms „Belaruskalij“ trąšų pilni traukiniai toliau keliavo per Lietuvą ir du ministrai pasisiūlė atsistatydinti (nesėkmingai), Vyriausybė surado išeitį. Iš pradžių siūlytas įstatymo dėl nacionaliniam saugumui užtikrinti būtinų ekonominių ir kitų sankcijų Baltarusijos Respublikai taikymo ir įgyvendinimo projektas. Tačiau toks žingsnis, teisininkų teigimu, prieštaravo ES teisei, todėl imtasi teisiškai gudresnio būdo – kreiptis į Nacionalinio saugumo komisiją, kad ši įvertintų, ar „Lietuvos geležinkelių“ ir „Belaruskalij“ sutartis atitinka nacionalinio saugumo interesus.
Kaip ir tikėtasi, sprendimas buvo neigiamas ir Vyriausybė praėjusią savaitę nurodė „Lietuvos geležinkeliams“ nuo vasario 1-osios nutraukti sutartį su „Belaruskalij“. Į tokį sprendimą iš Briuselio jokios reakcijos nebuvo.
IQ žiniomis, Europos Komisija nebuvo informuota apie šį sprendimą, bet eurokratai atliko preliminarų šio Vyriausybės veiksmo vertinimą ir teigia, kad apie sprendimą nereikia pranešti, nes, Komisijos nuomone, nepatenka į Direktyvos 2015/1535 taikymo sritį. Minima ES direktyva nustato informacijos apie techninius reglamentus ir informacinės visuomenės paslaugų taisykles teikimo tvarką.
„Aptariamoje priemonėje, mūsų žiniomis, nėra kalbama apie bendrą kalio ar kalio pagrindu pagamintų produktų, kurie yra apyvartoje vidaus rinkoje, importo ir tranzito draudimą. Ji susijusi tik su vieno konkretaus trečiojoje šalyje įsisteigusio gamintojo produktų tranzitu. Todėl šiame etape manome, kad šis klausimas nepatenka į Direktyvos (ES) 2015/1535 taikymo sritį, todėl apie jį nereikia pranešti“, – IQ teigė Europos Komisijos pareigūnė.
Tiesa, Lietuvos susisiekimo ministras Marius Skuodis šią savaitę BNS atviravo, kad kitos Lietuvos įmonės po vasario 1 d. greičiausiai negalės vežti baltarusiškų trąšų dėl nacionalinio saugumo reikalavimų, tačiau negali garantuoti, kad to negalės daryti kitose ES valstybėse registruoti ekspeditoriai pagal trumpalaikius užsakymus.
Taip pat teigiama, kad Vyriausybė iki sausio pabaigos tikisi parengti Tarptautinių ir ekonominių sankcijų įstatymo pataisas, kurias turės priimti Seimas. Dėl tokio veiksmo suderinamumo su ES sutartimis teisininkams kyla klausimų.
Pasak BNS, „Belaruskalij“ trąšų tranzitas per Lietuvą iki šiol tęsiasi nepaisant gruodžio 8 d. įsigaliojusių JAV sankcijų šiai įmonei. Baltarusijos įmonė prieš įsigaliojant sankcijoms pervedė avansą „Lietuvos geležinkeliams“ už kelis mėnesius į priekį. „Lietuvos geležinkeliai“ sutartį su „Belaruskalij“ pasirašė 2018 m. pavasarį, ji turėjo galioti iki 2023 m. pabaigos. Pagal ją per Lietuvą ir Klaipėdos uostą gabenama apie 11 mln. tonų baltarusiškų trąšų per metus.
