Meniu
Prenumerata

ketvirtadienis, vasario 29 d.


SEIMAS
Seime skinasi kelią žalieji kuro akcizai
BNS
Freepik

Seimas linkęs pritarti žaliųjų kuro akcizų paketui, kuriuo siūloma didinti kai kuriuos kuro akcizus, įvesti papildomą tarifą už taršą bei naikinti jų lengvatas.

Seimas antradienį po svarstymo pritarė dar 2021 metais Seimui pateiktoms Akcizų įstatymo pataisoms: už balsavo 69 Seimo nariai, prieš buvo 20, o susilaikė 25.

Seimas nusiteikęs nebloginti žemdirbių sąlygų įsigyjant pigesnio žaliojo bei šildymui skirto raudonojo dyzelino. Parlamentarai pritarė Aplinkos ministerijos siūlymui šių dviejų rūšių kurui nustatyti vienodus akcizus – 60 eurų už 1 tūkst. litų. Raudonajam gazoliui, arba buitiniam krosnių kurui dabar taikomas 21,14 euro už 1 tūkst. litrų akcizas.

Seimas taip pat pritarė siūlymui neįvesti žemės ūkiui skirto pigesnio dyzelino lubų, kaip siūlė ministerija.

Jei pataisos bus priimtos, dyzelino akcizas bus palaipsniui suvienodinamas su benzino, taip skatinant rinktis mažiau taršų kurą.

Taip pat pritarta siūlymui prie akcizų tarifų nuo 2025 metų skaičiuoti CO2 dedamąją. Ji būtų taikoma benzinui, žibalui, gazoliams, mazutui, angliavandeniliui (išskyrus gamtines dujas), akmens angliai, koksui, lignitui, šildymui skirtoms durpėms, tačiau nebūtų taikoma šildymui skirtam kurui arba kai kuriais atvejais variklių degalams stacionarioje įrangoje ar naudojamoje statyboje ir kitais atvejais.

Pavyzdžiui, 1 tūkst. litrų benzino šis mokestis 2025 metais siektų 24 eurus ir kasmet didėtų po 24 eurus, kol 2030 metais pasiektų 144 eurus, akmens angliai – iš pradžių siektų 21,8 euro, bet kasmet iki 2030-ųjų didėjant pasiektų 130,8 euro, o šildymui skirtoms durpėms – atitinkamai 16,6 ir 99,6 euro už toną.

Aplinkos ministras Simonas Gentvilas sako, kad pataisos leistų iki 2030 metų atsisakyti iškastinio kuro, be to, Lietuva labiausiai vėluoja įgyvendinti įsipareigojimus Europos Sąjungai dėl transporto taršos mažinimo.

„Šis paketas nebus Lietuvos deindustrializacijos paketas“, – Seime žadėjo ministras.

„Lietuva tikrai negyvens ir nesukurs savo gerovės (...) iš prekybos Kalvarijos degalinėje, Lietuva kurs gerovę, žengdama atsinaujinančios energetikos keliu ir įmonės taps pasaulio lygiu konkurencingos“, – kalbėjo S. Gentvilas.

Ministro teigimu, gyventojams jau išdalinta 46 mln. eurų paramos pasikeisti raudonuoju dyzelinu, anglimi, gamtinėmis dujomis kūrenamus katilus, milijardinė parama skirta renovuoti pastatus, o netrukus prasidės 40 mln. eurų paramos dalybos gyventojų saulės jėgainėms ant namų stogų.

Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Mindaugas Lingė sako, kad pakeitimais siekiama teisingumo, nes kai kurie labiausiai teršiantys sektoriai yra privilegijuoti.

„Daugiau teršiantys turi mokėti daugiau arba keisti elgesį“, – tvirtino komiteto pirmininkas.

„Pokyčiai yra ne tik apie naštą, bet ir galimybes“, – pridūrė jis, primindamas, kad CO2 mokesčius turi ir Lenkija (nuo 1990 metų), ir Latvija (2004 metų), Estija (nuo 2000 metų).

Pasak M. Lingės, žaliojo kurso paketas yra svarbus Lietuvai siekiant gauti įšaldytas Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės (RRF fondo) lėšas, nes šalis neįvykdė įsipareigojimų, susijusių su aplinkosauga bei tarša.

„Laisvietis“ Kasparas Adomaitis tvirtino, kad iškastinis kuras negali būti pigus, nes „jis yra grėsmė mūsų pramonei“: „Padaro mus pažeidžiamus energetinės nepriklausomybės prasme“.

Tuo metu „darbietis“ Vytautas Gapšys teigė, kad žalieji akcizai jautriai „paveiks ir visuomenę, ir ekonomiką“, tačiau, pasak jo, tokios priemonės nepadės mažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) išmetimų. Be kita ko, jis pabrėžė, kad 2022 metais dyzelinių automobilių buvo registruota daugiau negu iki tol įregistruotų elektrinių.

V. Gapšys prognozavo, kad dėl didesnių akcizų kils kainos.

„Persikels ta kaina visur: ir į maisto produktus, ir į kitus. Todėl mokėsime mes visi, teršiame ar neteršiame. Turėtume būti žymiai atidesni ir įsigilinti (...), nes taip iki galo neaišku, kaip skatinsime kitus transporto būdus, rūšis, kad galėtume sumažinti taršą ir pasiekti tikslus, nes galiausiai į klausimą taip ir nėra atsakyta“, – tvirtino jis.

Finansų viceministrė Rūta Bilkštytė sakė, kad akcizo didėjimo įtaka vidutinei metinei infliacijai siektų 0,1 procentinio punkto, o su dedamąja – 0,3 punkto.

Europos Sąjungai Lietuva yra įsipareigojusi iki 2030 metų sumažinti ŠESD 21 proc. palyginti su 2005 metų rodikliais.

2023 04 25 15:01
Spausdinti