Meniu
Prenumerata

antradienis, rugpjūčio 16 d.


METAVISATOS
Skaitmeninė mada: kiek galite išleisti savo avataro drabužiams?
IQ
Stop kadras
...kaip išsirinkti?.

Tobulėjant technologijoms ir metavisatoms tampant vis artimesne realybe, mados industrijos atstovai taip pat nesnaudžia. Nesvarbu, ar realybėje, ar skaitmeninėje erdvėje, noras gerai atrodyti pažįstamas visiems. Tuo tarpu garsūs prekių ženklai skuba užsidirbti naujai atrastoje rinkoje.

Nors metavisatos dar tik žengia pirmuosius žingsnius, jose jau galima išvysti ir prekybos centrų, ir garsių dizainerių iškabų, tokių kaip „Dolce&Gabanna“ ar „Ralph Lauren“. Pirmasis visame pasaulyje garsus prekės ženklas praėjusių metų spalį pasiekė rekordą aukcione pardavęs devynių aukštosios mados skaitmeninių drabužių kolekciją (išreikštų nepakeičiamaisiais žetonais, arba NFT – plačiau galite skaityti čia) už daugiau nei 5 mln. eurų (1885 eterius).

„Ralph Lauren“ gruodį „Roblox“ virtualių žaidimų platformoje atidarė parduotuvę, kurioje vos už kelis eurus galima savo avatarą aprūpinti nuo garsaus ženklo kepurės iki švarkelio ar striukės. Tuo tarpu „Balenciagos“ drabužių galite išvysti „Fortnite“ virtualiame žaidime – jie taip pat kainuoja iki 10 eurų. Mados namai skaitmeninei erdvei pernai gruodį paskyrė visą atskirą kūrėjų komandą. Tiesa, kai kurios prekės gali nebūti tokios įkandamos. Štai „Gucci“ dar vasarą vienoje metavisatoje pardavė rankinę už 3,6 tūkst. eurų.

Nuo drabužių neatsilieka ir kosmetikos įmonės – neseniai „Estee Lauder“ priklausantis ženklas „Clinique“ paskelbė pirmąsias istorijoje NFT grožio priemones, įskaitant ir lūpdažius. Neabejojama, kad ateityje į šį traukinį galės įšokti ir kitos įmonės, gaminančios visiškai kitokius produktus – nuo maisto iki baldų ir automobilių.

Kol kas nėra vieno bendro prekybos centro, kuriame būtų galima rasti visus norimus ar žinomus prekės ženklus. Didžioji dalis parduotuvių veikia atskirose metavisatose, naudojančias atskiras kriptovaliutas ir blokų grandines – tai reiškia, kad vienoje virtualioje realybėje nusipirktų džinsų negalėsite perkelti į kitą. Šis principas tik skatina aršesnę konkurenciją tarp pačių metavisatų pritraukti kuo daugiau vartotojų ir daryti savo virtualią erdvę kuo patrauklesnę.

...nes jūs to verti?

Jei kyla klausimas, kodėl kažkas turėtų leisti pinigus tam, ko neįmanoma paliesti rankomis, atsakymas gana paprastas. Kuo daugiau laiko praleidžiama virtualioje erdvėje, tuo gražiau norisi papuošti savo avatarą arba jo aplinką. Sprendžiant pagal „Meta“ įkūrėją Marką Zuckerbergą ar Billą Gates'ą, metavisatose ilgainiui praleisime tikrai ilgas valandas – ne tik pirkdami sau virtualius blizgučius, bet galbūt su draugais susirinkdami į virtualų vakarėlį arba virtualiame biure dirbdami savo realų darbą.

Patiems gamintojams metavisatos yra dar mažai ištirta, bet milijardų apyvartas žadanti rinka. Pasak investicijų banko „Morgan Stanley“, šios virtualios realybės mados industrijai per artimiausią dešimtmetį gali atnešti mažiausiai 44 mlrd. eurų pelno. Gamintojai ne tik išplečia savo vartotojų ratą nusitaikydami būtent į daugiausia laiko virtualioje erdvėje praleidžiančią jaunąją kartą (o kuriam paaugliui nesinori pasipuikuoti savo naujaisiais drabužiais prieš draugus?), bet ir sutaupo produkcijos kaštų – to, ko negali paliesti, nereikia ir siūti, sandėliuoti, transportuoti ar vėliau kabinti elektros ir šildymo reikalaujančiose nuomojamose patalpose su realų atlyginimą gaunančiais pardavėjais-konsultantais.

Tad kol kas kilnoti antakius prieš naująsias mados tendencijas dar anksti. Kas žino, galbūt skaitmeniniai drabužiai mums iš tiesų tiks labiau?

2022 01 04 10:00
Spausdinti