Kvietimas išbandyti „Opel“ dažniausiai prilygsta kvietimui sėsti į laiko mašiną. „Insignia“ gaminama nuo 2008-ųjų, salonuose dar rasite prieš 4 metus nuo konvejerio nuriedėjusią „Mokką“. Šįkart mano rankose atsidūrė „Zafira Tourer“, kuri pasaulį išvydo dar 2011 m.

Žinoma, bėgant laikui, modelis nevirto mumija – jis gavo atnaujintą variklį ir kitų naudingų daikčiukų. Vis dėlto įlipus pasitinka begalės mygtukų, už vairo raudona spalva šviečia ekranėlis, kurio raiška primena kompiuteriuką „Tetris“. Iškart mintyse sukūriau miniatiūrą: „Tuk tuk, „Opel“. Kas ten? 2016-ieji – ryškių jutiklinių ekranų metai.“ Jau pernai gatvėmis riedėjo tokios naujovės kaip „Renault Espace“ ir „Ford S-Max“, todėl „Zafira“, regis, atsilieka šviesmečiais. Bet neskubėkite jo siųsti atgal į praeitį. „Opel“ interjero kokybės priežiūros departamentas savo darbą vertina labai rimtai: visa kita salone nepriekaištinga, gražu, malonu liesti, o kieto plastiko reikia gerokai paieškoti. Variklis taip pat neperkeltas iš antikos laikų. Paleidus 2 litrų dyzelinį motorą, kurtą 2014-aisiais, į saloną prasiskverbia tik vos girdimi atgarsiai. Naujas agregatas gerokai pakeičia „Zafiros Tourer“ asmenybę. 350 Nm sukimo momentas, užsidegus žaliam šviesoforo signalui, nustebindavo ne tik šalia stovinčius BMW vairuotojus, bet ir mane patį. Žinoma, vairuotojas mažiausiai norėtų, kad nuo tokios spartos supykintų atžalas, įsitaisiusias dideliame šeimos automobilyje. Skubu nuraminti, kad net ir lėkdamas taip, lyg „Zafirą“ būčiau pavogęs, prie vairo nepatyriau jokios dramos, nepajutau nerangaus pavarų dėžės darbo, neišgirdau įkyresnio variklio triukšmo.

350 Nm sukimo momentas, užsidegus žaliam šviesoforo signalui, nustebindavo ne tik šalia stovinčius BMW vairuotojus, bet ir mane patį.

Apskritai kelionė „Zafira Tourer“ primena skrydį sraigtasparniu. Ne, tikrai ne dėl dinaminių ypatybių, o dėl panoraminio priekinio stiklo, kurį galima užsisakyti. Prieš pat užsidegant žaliam šviesoforo signalui, trukteliu stiklo uždangalą atgal, atsiveria Vilniaus stogų vaizdas, o aš šaunu į priekį. Beprotybė! „Opel“ valdomas geriau nei sraigtasparnis, nes artėjant posūkiams nereikia sukti galvos, kaip juos įveikti kuo spartesniu tempu, skirtingai nei vairuojant dažną šeimos automobilį. Jis gerai subalansuotas ir leidžia šiek tiek improvizuoti, bet stebuklų nesitikėkite. Nebent ryžtumėtės rinktis modelį reguliuojama pakaba. Bet kam pasunkinti ratuotį, kuris ir taip sveria beveik kaip jūsų namas? Dar reikėtų aptarti mėgstamiausią „TopGear“ aspektą – automobilio praktiškumą. „Opel“ viešųjų ryšių departamentas gerokai palengvino šią užduotį. Gavome modelį su galiniame buferyje sumontuota dviračių bagažine. Daugiau jokių nubraižytų dažų, jokių ant stogo keliamų dviračių. Jei niekaip neapsisprendžiate, kas geriau: dieviškiausias iš visų kūrinių – automobilis – ar prakaituoti verčianti dviratė transporto priemonė, nepagailėkite beveik 800 eurų šiai „Opel“ išmonei.

VAIRUOTOJO UŽRAŠAI

Kodėl jis čia: „Opel“ darkart pasiūlė pakeliauti laiku Pranašumai Optimaliai sureguliuota pakaba leidžia šiek tiek improvizuoti, bet visų 6 keleivių nesupykins. „Opel“ atstovai kaip visuomet puikiai padirbėjo parinkdami interjero medžiagas. Variklis šeimos gyvenimo neverčia nuobodžiu, tačiau ir per daug jo nedrumsčia savo triukšmu. Trūkumai „Opel“ turėtų pamiršti ir niekam nebepasakoti apie mygtukų gausą ir raudonus ekranus. Porankis šeimos automobilyje tikrai per mažas. Juodos spalvos apdaila „Cosmo“ komplektacijoje nedvelkia visais eurais, kuriuos sumokėtumėte. Kaina nuo 17 900 € / 26 800 € bandytojo Modelis „Cosmo“ 1956 cm3, PVR, 170 AG, 350 Nm 6,1 l/100 km, 57,9 g/km CO2 0–100 km/val. per 9,8 s, 208 km/val. 1775 kg