Registrų centro serverinę nuplovė lietus, daugelis įstaigų įrangą laiko tam nepritaikytose patalpose. Nepaisant to, kad priimti teisės aktai, nustatantys kritinių IT sistemų prieinamumo, atkūrimo laikus, daugelis IT sistemų neatitinka šių reikalavimų. Valstybės kontrolė lyg tas karavano palydovas – pasako, surašo, rekomenduoja, tačiau niekas nekreipia dėmesio, ir toliau sukasi ta pati užstrigusi plokštelė.
Registrų centras skambina varpais, kai gauna naują kambariuką, kuriame įsirengs serverinę ir, duos Dievas, ten nebus lietvamzdžio. Valstybės kontrolė pasidalijo informacija, kad po Registrų centro serverinės virsmo į baseiną kitos įstaigos suskubo skelbti konkursus atsarginių duomenų kopijų įrangai įsigyti.
Vyriausybė, kaip tas begalvis viščiukas, ieško, kaip nuogą karalių aprengti, nes kažkada Krašto apsaugos ministerija pažadėjo pastatyti duomenų centrą, bet pažado netesėjo. Vyriausybės programoje numatyta sutelkti IT išteklių valdymą į vieną vietą, bet per 4 metus nebuvo laiko tai padaryti.
Ir čia atsiranda gelbėtojų. Lietuvos radijo ir televizijos centras (LRTC) drąsiai pažada pristatyti papildomų kambariukų įrangai talpinti. Esama LRTC patirtis – 78 kvadratinių metrų serverinė, talpinanti 28 serverių spintas. Tuo tarpu, ekspertų vertinimu, šiuo metu valstybinės institucijoms reikalingas maždaug 250 serverių spintų talpinantis, 1,3–1,5 megavato galingumo duomenų centras.
Per keletą savaičių susisuka biurokratiniai smagračiai ir iškepami Vyriausybės nutarimai, kuriuos paknopstomis puolmaa tvirtinti be jokios analizės, įsiklausymo į rinką.
Šiame kontekste verta paminėti, kad vienintelį tinkamą Tier-III standarto ir greitai plečiamą duomenų centrą, priklausiusį „Ignitis“ grupei, kurį buvo galima naudoti kaip valstybinį duomenų centrą pardavėme vos prieš du mėnesius.
O kaip galėtų būti gerai?
Kaip ir minėta, ekspertų skaičiavimais, šiuo metu valstybės institucijoms reikalingas 1,3–1,5 MW galios duomenų centras (apie 250 serverių talpinimo spintų).
Žinoma, reikalingas ir rezervinis duomenų centras bei atsarginių kopijų saugykla, kurią, saugumo sumetimais, rekomenduotina laikyti ne Lietuvos teritorijoje. Užuot dabar laksčius be galvos ir perdarinėjus kiekvienos atskiros įstaigos bendrabučio kambariukus į serverines, reikėtų nupūsti dulkes nuo Kruonio duomenų centro projekto, kurį jau daugiau nei dešimtmetį „Investuok Lietuvoje“ pristatinėja potencialiems investuotojams: „Google“, „Microsoft“, „Amazon“.
Padarykime pirmą žingsnį patys – susikooperuokime ir parodykime, kad tikime tuo projektu. Šiuo metu privatūs žaidėjai plečia savo duomenų centrus, o valstybei reikia savo duomenų centro. Susikooperuokime – sudėkime išteklius į vieną vietą, ženkime pirmą žingsnį patys.
Investuotojams nebereiks siuntinėti gražių pristatymų, o bus galima parodyti veikiantį duomenų centrą. Pastatykime duomenų centrą, kuris užtikrintų valstybės ir verslo poreikius. Apsikeiskime rezerviniais pajėgumais – verslas gautų pajėgumus valstybiame duomenų centre savo rezerviniams duomenų centrams, o valstybės institucijos – atitinkamai tokius rezervinius pajėgumus gautų privačiuose duomenų centruose.
Tokiu mainų būdu ir vieni, ir kiti užtikrintume reikalingus rezervus paslaugoms nepertraukiamai teikti. Padarykim IT konsolidaciją, kuri voliojosi stalčiuose nuo 2012 m. ir tik 2020 m. įgavo fizinę formą su 20 spintų serverine. Nebešvaistykime laiko ir resursų.
Kai namuose darom vakarienę, mes juk neperkame maisto kiekvienas atskirai, negaminame kiekvienas atskirai ant atskiros viryklės savo atskiro (nors ir to paties) patiekalo, tad kodėl turėtume taip elgtis valstybinių duomenų centrų atveju?
Mindaugas Ubartas yra asociacijos „Infobalt" direktorius
