Inka Reiter/Konstanco universitetas„Žmonija nebėra vienintelė veikėja, apibrėžianti, kas yra istorija, kas gali būti istoriniais subjektais ir kokie veiksniai lemia istorinius procesus“, – interviu Agnei Baltrūnaitei teigė Konstanco universiteto profesorius, ankstyvųjų naujųjų laikų istorikas Achimas Landwehras, kalbėdamas apie Antropoceną – siūlomą naują geologinę epochą, kai žmogaus veikla tapo pagrindine gamtos ir klimato poveikio jėga. Pasak pašnekovo, planetą slegianti klimato krizė skatina ne tik imtis veiksmų, bet ir permąstyti laiko suvokimą bei humanitarinių mokslų svarbą.
IQ redakcija rašo apie verslą, politiką, kultūrą ir kitus svarbiausius visuomenės reiškinius. Mes kuriame kokybišką ir išskirtinį turinį. Kviečiame mus palaikyti prenumeruojant mūsų žurnalą sau ar jums artimiems žmonėms mūsų prenumeratos svetainėje https://prenumeratoriai.lt/. Užsisakiusiems žurnalą metams – visas turinys iq.lt svetainėje nemokamas.
– Monografijoje „Laikai pasikeitė. Klimato krizė ir ribotumas“ (vok. „Zeiten haben. Klimakrise und Endlichkeit“ – IQ past.) nagrinėjate įvairius laiko ir laikinumo modelius. Kaip Antropocenas keičia mūsų supratimą apie istoriją, istorinę trukmę ir ateities tęstinumą?
– Tai yra viena priežasčių, kodėl parašiau knygą, kurioje nagrinėjau įvairius laiko ir laikinumo modelius bei jų kaitą per klimato krizę. Mūsų suvokimas apie istoriją, buvimą laike, taip pat apie politinius ir ekonominius pokyčius nuolat kinta. Kaip ir pati istorijos samprata – idėjos apie laiką ir istorinius virsmus visuomet permąstomos.
