Investicijos į mokslą, technologijas ir inovacijas atsiperka su kaupu, neabejoja Europos Komisijos (EK) atstovybės Lietuvoje vadovas Arnoldas Pranckevičius. IQ apžvalgininkei Kotrynai Tamkutei jis pasakojo apie naujajame ES biudžete numatomas galimybes. Ne tik Lietuvai, bet ir Kaunui.
– Išties, suvokdama, jog investicijos į mokslinius tyrimus ir inovacijas – tai investicijos į Europos ateitį, EK pasiūlyme dėl ES biudžeto 2021–2027 m. šiai sričiai numatė skirti net 100 mlrd. eurų. Be to, Komisija siekia per „InvestEU“ fondą papildomai pritraukti 200 mlrd. eurų privačių investicijų.
Per pastaruosius dešimtmečius apie du trečdalius Europos ekonomikos augimo lėmė inovacijos. Nors Europoje gyvena vos 7 proc. pasaulio gyventojų, jos skiriama investicijų į mokslinius tyrimus ir technologinę plėtrą dalis visame pasaulyje siekia 20 proc. ES tenka apie trečdalis aukštos kokybės mokslo publikacijų, ji pirmauja pasaulyje farmacijos, cheminių medžiagų, mechanikos, inžinerijos ir mados srityse.
Tačiau supraskime, kad pasaulyje konkurencija mokslinių tyrimų ir technologijų srityje nuolat auga ir vis dar yra sričių, kur Europa atsilieka. Pavyzdžiui, ES įmonės inovacijoms skiria mažiau lėšų nei jų konkurentai – tik 1,3 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP), palyginti su 1,6 proc. Kinijoje, 2 proc. JAV, 2,6 proc. Japonijoje ar 3,3 proc. Pietų Korėjoje.
