Scanpix„Reikalas tas, kad, kai griuvo Sovietų Sąjunga, sovietinės idėjos iš inercijos tęsėsi. Reikėjo stengtis pakeisti jas kitomis idėjomis. To daryti nemokėjome“, – teigė Andrejus Zubovas. Su žinomu Rusijos istoriku ir politologu kalbėjosi Vladimiras Laučius.
– Vladimiro Putino prezidentavimo pradžioje, kai buvo nutarta grąžinti Sovietų Sąjungos himną, tuometis gubernatorius Borisas Nemcovas atėjo pas V. Putiną ir ėmė piktintis: ką jūs čia dabar darote. V. Putinas jam atsakė: „Kokia šalis, tokias dainas dainuojame.“ Ar galima šiuo atžvilgiu pritarti V. Putinui: šalis buvo ir galbūt tebėra iš esmės sovietinė, tos dainos toliau dainuojamos ir perkeltine, ir tiesiogine prasme?
– Taip, geras klausimas. Deja, iš tiesų šalis daugeliu atžvilgių išlieka sovietinė, ir joje dainuojamos sovietinės dainos – nepaisant visų tų pokyčių, kurie Rusijoje įvyko per 30 metų, skaičiuojant nuo SSRS subyrėjimo. Tačiau B. Nemcovas piktinosi ne todėl, kad himnas neatitiko daugumos Rusijos žmonių mentaliteto. Jis atitiko. Ir dauguma žmonių teigiamai priėmė šį himną. Tačiau Rusijos elito sluoksnis, kuriam priklausė B. Nemcovas, vadovavosi idėja, kad reiktų ištraukti Rusiją iš sovietinės praeities ir vesti ją į neaiškią ateitį. Šiuo požiūriu Michailo Glinkos daina labiau atitiko Rusijos dvasią (M. Glinkos kūrinys „Patriotinė daina“ 1991–2000 m. buvo Rusijos Federacijos himnas).
Reikalas tas, kad, kai griuvo Sovietų Sąjunga, sovietinės idėjos iš inercijos tęsėsi. Reikėjo stengtis pakeisti jas kitomis idėjomis. To daryti nemokėjome. Nemokėjo ir B. Nemcovas. Bet buvo stengiamasi tai daryti. Jie padarė daug klaidų. Ir aš padariau daug klaidų. Bet V. Putino nuostata buvo visai kitokia. Jis kaip tik stengėsi užkonservuoti sovietinius dalykus, užuot juos šalinęs ir bandęs keisti tuo, kas hipotetiškai galėjo būti laikoma rusiškais dalykais, jei nebūtų buvę sovietinio šimtmečio. Jei 1917 m. revoliucija būtų pralaimėjusi, o baltagvardiečiai būtų laimėję, Rusija būtų galėjusi toliau plėtotis kaip viena Europos šalių…
