FotobankasReikia tikėtis, kad valdančiųjų mėginimas abejoti Konstitucinio Teismo (KT) veiklos legitimumu nėra įžanga į tai, kad teisėjais būtų paskirti politinių instrukcijų vykdytojai, viliasi KT pirmininkas Dainius Žalimas. Su IQ apžvalgininke Kotryna Tamkute jis kalbėjosi apie tai, kodėl Lietuvoje verta daugiau dėmesio skirti žmogaus teisių apsaugai.
– Kokį vaidmenį šiandienėje Lietuvoje atlieka KT? Kaip, bėgant laikui, jis keitėsi?
– Koks vaidmuo jam yra skirtas, tokį jis, mano manymu, ir atlieka. KT skirtas Konstitucijos viršenybei užtikrinti, konstituciniam teisingumui vykdyti, sprendžiant bylas dėl teisės aktų atitikties Konstitucijai. Kalbant apie vaidmens raidą, svarbu paminėti, kad praėjusių metų rugsėjo 1-ąją buvo įtvirtinta galimybė kiekvienam asmeniui tiesiogiai pateikti individualų konstitucinį skundą. Kitaip tariant, jei asmeniui nepavyksta apginti savo konstitucinių teisių ar laisvių kituose teismuose, jis gali kreiptis į KT. Tam, kad skundas būtų priimtas svarstyti, jis, žinoma, turi atitikti tam tikrus reikalavimus.
Taigi, KT vaidmuo, manyčiau, ateityje tik augs. Svarbiausia, kad jis būtų nepriklausomas, objektyvus. Kad taip ir yra, įrodo pastarųjų metų veikla.
