BNS foto2022-aisiais Lietuvos ir ES ekonomikas purčius vienam iššūkiui po kito, IQ apžvalgininkė Liepa Žeromskaitė su Lietuvos banko (LB) valdybos pirmininku Gediminu Šimkumi aptarė, ko galime tikėtis kitais metais.
– Siekdamas suvaldyti infliaciją euro zonoje, Europos centrinis bankas (ECB) pirmą sykį nuo finansų krizės kelia palūkanų normas. Šiuo metu jos kilstelėtos triskart. Kokias aukštumas pagal prognozes palūkanų normos ilgainiui gali pasiekti? Ar Europos ir JAV centriniai bankai griežtindami pinigų politiką neįstums Vakarų į dar vieną galimą ilgalaikę krizę?
– Norėčiau pradėti nuo antrojo klausimo. Šiuo metu daug kalbama, kad pinigų politika gali prisidėti prie recesijos. Išskirčiau svarbiausias priežastis: Rusijos invazija į Ukrainą, energijos išteklių ir maisto kainų šokas, COVID-19 nulinė politika Kinijoje, kuri pasaulio atsigavimui daro stiprų poveikį, tiekimo grandinės kaip ir atkurtos, bet nėra tokios, kaip buvo. Yra daugybė priežasčių, kodėl pasaulio ekonomika susiduria su sunkumais ir kodėl infliacija kyla ne tik euro zonoje, bet ir apskritai daugelyje pasaulio valstybių.
Pinigų politika reaguoja į šias pasekmes, konkrečiai – į infliacinius procesus. Ir jau tik paskui galima kalbėti, kad taip, pinigų politika turi slopinamąjį poveikį visuminei paklausai. Yra daugybė kitų priežasčių, kurios neigiamai veikia ekonomikos augimą, ir papildomai turime slopinamąjį pinigų politikos poveikį. Tai yra politika, kuri reaguoja į išaugusias kainas, infliacijos procesus. Pinigų politika sprendžia infliacijos problemą, o ji yra labai didelė, nes sumenkina žmonių perkamąją galią, iškraipo ekonominius procesus, perskirsto turtą, gali turėti neigiamas pasekmes ekonomikai ilgesniu laikotarpiu. Todėl savu laiku, ryžtingai kovoti ir susitvarkyti su ja yra labai svarbu.
