Karantinas sutrikdė daugelio šeimų kasdienybę, tačiau vaikai pokyčius išgyvena visai kitaip nei suaugusieji. Apie vaiko teisių ir globos padėtį IQ apžvalgininkė Liepa Žeromskaitė kalbėjosi su Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos direktore Ilma Skuodienė.
– Įstaigai vadovaujate jau kiek daugiau nei metus. Ką nuveikėte, su kokiais iššūkiais teko susidurti ir kokie žingsniai laukia ateityje?
– Su organizacija daugiau ar mažiau buvau susipažinusi, ir pati vaiko teisių sritis nebuvo nauja. Bendrai socialinėje srityje veikiu jau daug metų. Veikiu iš pašaukimo, ji man labai artima. Visų pirma, prisijungusi prie komandos radau daug atsidavusių žmonių. Aišku, kad šioje srityje be pašaukimo dirbti yra sunku: žmonės vyksta į sudėtingas, krizines situacijas, kartais ir naktį, o kalbame apie pažeidžiamiausius žmones – vaikus. Dar svarbu tai, kad organizacija – nauja, jai tik treji metai, tad kolegos pasiruošę kūrybiniam procesui, buvo justi jų atsidavimas, noras mokytis.
Atėjau dirbti per karantiną ir organizuoti darbą buvo nepaprasta – nuo priemonių aprūpinimo iki šeimų lankymo su visomis apsaugos priemonėmis.
