Jei NATO iškiltų grėsmė, Europa turi būti pasiruošusi perimti demokratinės bendruomenės gynėjos vaidmenį, įsitikinęs politikas, diplomatas, buvęs Islandijos užsienio reikalų ministras Jónas Baldvinas Hannibalssonas. IQ apžvalgininkei Kotrynai Tamkutei jis pasakojo apie tą dieną, kai iš karto po Sausio 13-osios apsilankė Vilniuje.
– 1991 m. buvote vienas pirmųjų Vakarų politikų, į Vilnių atvykusių iš karto po Sausio 13-osios įvykių. Kokie jūsų tų dienų prisiminimai?
– Viską prisimenu taip, tarsi būtų įvykę vakar. Likus parai iki kruvinųjų Sausio 13-osios įvykių, vidurnaktį, suskambo mano telefonas. Kitame laido gale buvo tuometis parlamento pirmininkas Vytautas Landsbergis. Jo žodžiai buvo tokie: „Praeityje jūs nemažai dėmesio skyrėte padėčiai Baltijos valstybėse, noriu pasakyti, kad sovietai yra pasiryžę imtis represijų, todėl kreipiuosi į Vakarų valstybių lyderius su prašymu mus paremti.“ Jei iš tiesų tikite tuo, ką jau kurį laiką tvirtinote, atvažiuokite, tada sakė jis. Ir tai buvo viskas. Dariau prielaidą, kad tą naktį jis skambino ne vienam Vakarų valstybių ir NATO narių lyderių. Tačiau teigiamai į kvietimą atvykti į Vilnių atsakiau tik aš.
Tai, kas tada vyko, yra nepamirštama. Tie įvykiai buvo lemtingi ne tik jūsų šalies istorijoje. Šiandien žiūrėdami į tai, kas nutiko prieš tris dešimtmečius, galime drąsiai teigti, kad buvo vienas svarbiausių įvykių Europoje po Antrojo pasaulinio karo, ir jis pakeitė pasaulį.
