Asmeninis archyvasNuo 2019 m. Estijos advokatūrai vadovaujantis Jaanusas Tehveris, daugiau nei dvidešimtmetį praktikuojantis advokatas, sukaupė patirties, leidžiančios ne tik sėkmingai vadovauti Estijos advokatų bendruomenei, bet ir atvirai, drąsiai reikšti savo nuomonę visuomenei reikšmingais teisiniais klausimais, kurie taip pat svarbūs ir Lietuvoje.
– Esate kelių sričių advokatas, tarp jų ir baudžiamosios teisės, kodėl pasirinkote šią sritį? Ar galėtumėte išskirti keletą asmeninių savybių, būtinų teisininko profesiją besirenkančiam asmeniui?
– Aš praktikuoju visų rūšių teisminiuose ginčuose: užsiimu civilinės, administracinės, baudžiamosios teisės gynyba. Man sudėtingos bylos, įskaitant baudžiamąsias, yra aukščiausio lygio intelektinis iššūkis. Tai yra pagrindinė priežastis, kodėl pasirinkau šią sritį. Kad galėčiau sėkmingai bylinėtis ar būti gynėju baudžiamosiose bylose, sakyčiau, svarbūs trys asmeniniai bruožai: atviras ir kritinis mąstymas, gebėjimas atskirti, kas yra susiję su byla, aktualu ar svarbu, o kas – ne, ir dvasinė stiprybė, gebėjimas nesivelti į karštas diskusijas ir nepriimti asmeniškai pralaimint bylą.
– Tai kas jums atrodo sunkiausia šioje profesijoje?
– Visada sunku pralaimėti bylą, kuria tikėjai, bet taip atsitinka. Advokato praktika užsiimu daugiau negu 20 metų ir drįstu teigti, kad jei kuris nors advokatas sako niekada nepralaimėjęs bylos, jis arba labai retai yra buvęs teisme, arba tiesiog meluoja.
– Ar patartumėte jaunimui rinktis teisės krypties studijas? Ar vis dar patraukli advokato profesija?
– Tai sunkus klausimas. Advokato praktika yra pašėlusiai konkurencinga, ir norėdamas ką nors pasiekti tikrai negali tikėtis, kad pakaks universiteto studijų. Mokytis turite nuolat, visą savo karjerą, ir įgyti naujų įgūdžių. Jaunimas neturėtų blaškytis dėl iliuzijos, kad visiems teisininkams finansiškai sekasi labai gerai – tai mitas. Be to, jauni žmonės turi suprasti, kad, skirtingai nei daugelyje kitų sričių, kuriose žinios yra universalios (pvz., matematikos, fizikos, internetinių technologijų ar medicinos), teisė iš prigimties yra teritorinė, todėl teisės studijos suteikia jauniems žmonėms daug mažiau laisvės tęsti jas kitose šalyse arba pradėti praktiką kitur. Sakyčiau, kad būti teisininku yra patrauklu tiems, kurie tikrai aistringai domisi teise, bet jei ne, rekomenduočiau pasiieškoti kitos profesijos.
Asmeninis archyvas– Nėra šalies, nenukentėjusios nuo COVID-19. Kaip pandemija paveikė Estijos visuomenę, kokių pokyčių matote? Kokią įtaką vyriausybės sprendimai kovojant su virusu turėjo teisininkų darbui?
– Be abejo, pandemija paveikė visus, tačiau kai dabar jau turime daugiau informacijos, veiksmai yra gerokai mažiau chaotiški, palyginti su ankstyvąja pandemijos stadija. Laimė, mano šalyje taikomos priemonės toli gražu nebuvo tokios atgrasios kaip kitose valstybėse, o mes, teisininkai, ypač vertiname tai, kad mūsų teismų sistema nuo pat pradžių laikėsi pozicijos, jog teisingumas turi būti vykdomas net esant ekstremaliajai situacijai. Tiek teisininkai, tiek teismai gana greitai prisitaikė prie naujo darbo pobūdžio – pradėtos rengti vaizdo konferencijos ir pan. Ir apskritai teisinė sistema nebuvo paveikta.
– Viename interviu sakėte nerimaujantis dėl to, kaip visuomenė reagavo į vyriausybės priemones – karantiną, apribojimus. Kokia buvo estų reakcija?
– Iki šiol matyta reakcija gana silpna – visuomenės protestai buvo labai menki, be to, teisiniai veiksmai prieš vyriausybės nustatytus apribojimus buvo itin reti. Man kelia susirūpinimą tai, kad vyriausybės priimamos kai kurios priemonės atrodo turinčios mažai mokslinio pagrindo arba jo visai neturinčios, o parlamento vaidmuo gerokai sumažintas. Jei sprendimų priėmimas nepriklauso demokratiniam procesui, o visuomenė jo kruopščiai nenagrinėja, tai teisinei valstybei nieko gero nežada.
Jei kuris nors advokatas sako niekada nepralaimėjęs bylos, jis arba labai retai yra buvęs teisme, arba tiesiog meluoja.
– Lietuviai po pusantrų metų pavargo nuo karantino ir pradėjo garsiai reikšti savo nuomonę apie apribojimus, galimybių pasą, kai kuriais atvejais matydami pažeidžiamas žmogaus teises. Ar pastebite kokių nors žmogaus teisių pažeidimų požymių Estijos valdžios institucijų sprendimuose dėl pandemijos?
– Laimė, iki šiol Estijoje taikytos priemonės turėjo palyginti nedidelį poveikį žmogaus teisėms, todėl nepasakyčiau, kad šiuo atžvilgiu padėtis yra labai bloga. Žinoma, buvo situacijų, kai, mano nuomone, nustatytos priemonės pažeidė žmogaus teises, pavyzdžiui, visiškas ir ilgas draudimas šeimos nariams lankytis įkalinimo įstaigose, kuris galiojo 2020 m., tačiau visai visuomenei taikomų didelių suvaržymų nebuvo.
– Estija dažnai matoma kaip pavyzdys lietuviams kai kuriose socialinio gyvenimo, teisingumo ir teisės srityse. Kokias tendencijas šiais laikais pastebite žmogaus teisių srityje?
– Deja, matau, kad žmogaus teisių aukso amžius visame pasaulyje baigėsi dešimtajame dešimtmetyje, o Estijoje nuo 2004 m., kai įstojome į ES, nebuvo padaryta didelė pažanga. Sakyčiau, kad žmogaus teisių apsauga nėra vienas svarbiausių dalykų daugelio vyriausybių darbotvarkėje, įskaitant mano šalies vyriausybę. Ir visuomenė, atrodo, tuo rūpinasi mažiau negu prieš keletą metų. Abejingumas labiausiai kelia nerimą.
– Ir kokį čia matote advokatūros vaidmenį?
– Kadangi Estijoje nėra daug žmogaus teisių nevyriausybinių organizacijų, advokatūra turi kalbėti apie žmogaus teises, raginti rengti geresnius teisės aktus, paspausti valstybės institucijas, kad jos paisytų žmogaus teisių savo veikloje.
– Viena žmogaus teisių – teisė į gynybą, valstybės garantuojamą teisinę pagalbą. Estijoje ši sistema organizuojama kitaip nei Lietuvoje, kurioje advokatų veiklą koordinuoja valstybės institucija, o atlyginimai advokatams yra mažesni kartais, net ne procentais, nei jūsų šalyje. Kaip Estijai pavyko sukurti veiksmingą ir realią valstybės garantuojamos teisinės pagalbos sistemą?
– Mačiau daugelio šalių valstybės garantuojamos teisinės pagalbos sistemas ir nė viena iš jų, įskaitant Estijos, nėra ideali. Mūsų sistemą administruoja Advokatūra ir ji yra palyginti efektyvi, tačiau finansavimo požiūriu mes toli gražu nesame laimingi. Jaunus teisininkus prisijungti prie valstybės garantuojamos teisinės pagalbos sistemos atbaido žemi apmokėjimo už paslaugas tarifai, todėl negarantuojamas ilgalaikis jos tvarumas. Sakyčiau, kad Advokatūrai ir Teisingumo ministerijai pavyko rasti sprendimą, kuris būtų daugiau ar mažiau pagrįstai subalansuotas, tačiau ta pusiausvyra labai trapi, tikrai nelengva dirbti efektyviai ir teikti geros kokybės paslaugas pagal galiojančią sistemą.
– Ar įmanoma, kad valstybės garantuojama teisinė pagalba būtų laikoma tikra teisine pagalba, o ne tik formalia?
– Visada laikiausi nuomonės, kad valstybės garantuojama teisinė pagalba neturėtų būti prastesnė, o patarimų ir atstovavimo, kurį žmonės gauna iš valstybės garantuojamos teisinės pagalbos sistemos, kokybė iš esmės turėtų būti tokia pati kaip privačioje sutartyje numatyta paslauga. Žinoma, kartais taip nėra, tačiau labai stengiamės pasiekti šį tikslą.
Mūsų teismų sistema nuo pat pradžių laikėsi pozicijos, jog teisingumas turi būti vykdomas net esant ekstremaliajai situacijai.
– Viešojoje erdvėje esate minėjęs, kad Estijos žmonės galėtų daug labiau domėtis duomenų apsauga. Gal per pastaruosius metus situacija pasikeitė?
– Deja, ne. Privatumui ir asmens duomenų apsaugai dauguma žmonių skiria nepakankamai dėmesio.
– Duomenų apsaugos klausimas svarbus visoms šalims, taip pat Lietuvai, juk kasdien savo duomenis pateikiame socialiniuose tinkluose. Ar Estijoje daugėja asmens duomenų apsaugos pažeidimų? Kaip teisininkai gali pakeisti padėtį, kaip įtikinti žmones, kad duomenų apsauga yra svarbi?
– Žinoma, Estijoje yra BDAR pažeidimo atvejų, tačiau iki šiol jie dažniausiai buvo nedideli, o visuomenės dėmesys jiems – menkas. Ši ypatinga teisės sritis yra gana nauja, ir Advokatūra stengiasi šviesti narius, apie problemas informuojame ir vyriausybės institucijas, ir visuomenę. Tačiau didelę dalį darbų šioje srityje gali atlikti pavieniai teisininkai ir advokatų kontoros, kai dirba su klientais ir atstovauja jų interesams.
– Klientas konsultuodamasis su advokatu turi būti tikras, kad patikėta paslaptis liks tik tarp jo ir advokato. Tačiau neretai teisėsaugos institucijoms labai norisi sužinoti daugiau, negu joms galima. Kokios yra kliento paslapties apsaugos garantijos Estijoje?
– Padėtis dėl kliento paslapties garantijų Estijoje yra nepatenkinama. Advokatūros įstatyme turime normas, kurios saugo konfidencialumą, tačiau, deja, teisėsaugos institucijoms šios nuostatos atrodo nereikšmingos. Advokatūra ragina pradėti keisti baudžiamąjį procesą reglamentuojančius teisės aktus, kad ir čia būtų įtraukta klientų konfidencialumo apsauga. Neabejotinai bus ilgas ir sunkus kelias.
– Ko palinkėtumėte Lietuvos advokatų bendruomenei ir visiems teisininkams?
– Linkiu visiems Lietuvos teisininkams stiprybės ir drąsos kovoti už klientų teises, taip pat rasti džiaugsmo savo darbe – galų gale mūsų valstybės yra teisinės valstybės, ir tai nėra mažas pasiekimas šiuolaikiniame pasaulyje.
BEREKLAMOS:
J. Tehveris
- 1998 m. baigė teisę Tartu universitete.
- Nuo 2003 m. advokatų kontoros „Tehver & Partners“ partneris,advokatas.
- 2004 m. baigė teisės magistrantūros studijas Londono Karališkajamekoledže.
- 2010–2015 m. „Transparency International“ Estijos skyriaus valdybospirmininkas.
- Nuo 2009 m. Estijos advokatūros valdybos narys.
- Nuo 2019 m. Estijos advokatūros pirmininkas.
Šis straipsnis publikuotas žurnale „Advokatas“ (Nr. 3, 2021 m.), kuris leidžiamas bendradarbiaujant Lietuvos Advokatūrai ir IQ redakcijai.
