Meniu
Prenumerata

šeštadienis, vasario 24 d.


IŠSKIRTINIS INTERVIU
L. Milevskis: Baltijos regionui grėsė tapti Maskvos revanšistinių ambicijų auka
Evaldas Labanauskas
Asmeninis archyvas
Lukas Milewskis.

Kaip Rusijos agresijos prieš Ukrainą fone vykstantis Lietuvos ir kitų Baltijos šalių gynybos stiprinimas bei ambicingi Lenkijos planai atsiliepia bendram regiono saugumui ir kokie galimi ateities scenarijai, gynybos ir saugumo ekspertą iš Nyderlandų Leideno universiteto Luką Milevskį kalbino IQ bendradarbis Briuselyje Evaldas Labanauskas.

– 2017 m. rašėte apie NATO gynybos politikos dilemą Baltijos šalyse. Ar po NATO viršūnių susitikimo Vilniuje galima sakyti, kad ši dilema išspręsta?

– Šios dilemos esmė – užimti tokią poziciją, kad būtų galima gintis ir kartu neišprovokuoti agresyvios, perdėtos reakcijos iš paranojiškos politinės ir strateginės kultūros kitoje Aljanso sienos pusėje. Tai yra politinė dilema, susijusi su NATO politiniu ir strateginiu Rusijos suvokimu. Tik 2017 m. NATO iš dalies išsprendė šią dilemą, bandydama subalansuoti optimistus, tokius kaip Vokietija, ir realistus, tokius kaip Baltijos šalys. Atsakymas buvo bataliono dydžio kovinė grupė kiekvienoje iš Baltijos šalių ir Lenkijoje.

Vis dėlto ši dilema niekada neišnyks, tačiau Rusija, pernai pradėjusi naują invaziją į Ukrainą, išprovokavo didžiulius sąjungininkų suvokimo pokyčius. Rusijos kaip partnerės patikimumo nebeliko, ir net nuo seno optimistiškai nusiteikusios Aljanso narės nebegali puoselėti pacifistinių iliuzijų apie ją. Kiekvienas dabar pripažįsta, kad Rusija yra potenciali grėsmė, galinti panaudoti didžiulę karinę jėgą savo tikslams pasiekti.

2023 09 28 06:45
Spausdinti