Meniu
Prenumerata

šeštadienis, sausio 22 d.


IŠSKIRTINIS INTERVIU
L. Vosyliūtė: Lietuvos teisininkai, žmogaus teisių gynėjai ir net žurnalistai bauginami retorika apie hibridinį karą
Evaldas Labanauskas
Asmeninis archyvas
L. Vosyliūtė.

„Užtenka atsiversti bet kurį tarptautinės teisės vadovėlį, kad pamatytume žmogaus teisių pažeidimus, kuriuos daro Lietuva“, – pokalbyje su IQ biuro Briuselyje vadovu Evaldu Labanausku įspėjo Lina Vosyliūtė, ES vidaus reikalų ir teisingumo srities ekspertė iš vienos įtakingiausių idėjų kalvių – Europos politikos studijų centro (CEPS).

Populiaru kritikuoti dabartinę ES migracijos politiką, esą ji pasenusi, neatitinka aktualijų ir t. t. Bet kokie susitarimai konkrečiai reglamentuoja ją ir kokia ji yra?

– Lietuvoje dažnai kalbama apie ES migracijos politiką, turint omeny ES prieglobsčio prašytojų politiką. Bet tai dvi politikos sritys, kurias reguliuoja atskiri ES teisės aktai ir tarptautinės teisės principai. Pavyzdžiui, ES reguliarios migracijos politika reglamentuoja ES mėlynosios kortelės, sezoninių darbuotojų, studentų ir tyrėjų bei šeimos susijungimo direktyvos, numatančios, kaip į ES šalis galima atvykti reguliariai šeimos nariams ar potencialiems darbuotojams, kaip išduodamos vizos, leidimai gyventi ir pan. Šalys narės gali reguliuoti kvotas, nuspręsti, kiek ir kokių darbuotojų joms reikia.

Tačiau ES narės taip pat turi užtikrinti, kad trečiųjų šalių piliečiai turės adekvačias darbo teises pagal vieno leidimo dirbti ir gyventi direktyvą. Bendrijos migracijos politika taip pat apima kovos su nereguliaria migracija priemones, tokias kaip ES grąžinimo direktyva.

2021 12 02 06:28
Spausdinti