Ekonominius ir socialinius reiškinius galima sėkmingai paaiškinti naudojantis tiksliųjų mokslų metodais, mano JAV fizikas, rašytojas ir žurnalistas Markas Buchananas. Kalbėdamas su IQ apžvalgininku Gyčiu Kapsevičiumi jis tikino, kad tradicinis požiūris į ekonomiką šiandien yra per siauras, todėl ją vertinti ir priimti sprendimus reikėtų naudojant kuo daugiau duomenų.
– Rugsėjį skaitysite pranešimą konferencijoje „Lūžio taškas 2018: smėlio pilys“, kuri taip pavadinta dėl vienoje jūsų knygų aprašytos smėlio smiltelių koncepcijos. Galbūt galėtumėte trumpai ją pristatyti IQ skaitytojams?
– Žinoma. Prieš maždaug 30 metų fizikai vykdė įdomius eksperimentus, išmėgino supaprastintas sistemas su viltimi jas perprasti, kad vėliau būtų galima pažiūrėti, ar tai, ko išmokome teorinėje aplinkoje, gali ko nors išmokyti ir komplikuotame realiame pasaulyje.
Tuo metu danų mokslininkas Peras Bakas ir jo kolegos darė eksperimentą su smėlio smiltelėmis. Reikia pasakyti, kad tai buvo matematinis eksperimentas, todėl ir smiltelės šiuo atveju yra „matematinės“. Tačiau įsivaizduokite didelį stalą, ant kurio iš pradžių numetate vieną smėlio smiltį, tada antrą ir barstote jas toliau, kol pradeda formuotis smėlio krūvelė. Kartais pavienės smiltelės gali sukelti tokios kalvos griūtis, o dalis smėlio ‒ nuslinkti į vieną ar kitą kalvos pusę. Bet įsivaizduokite, kad kartojate veiksmus taip ilgai, kol ji pasiekia pastovią būseną.
