Socialinis verslas turi visas galimybes iš viešojo sektoriaus perimti socialines paslaugas ir jas teikti visuomenei, tvirtina Švedijos socialinio verslo akceleratoriaus „Reach for Change“ direktorė Šiaurės šalims Marie Louise Harritso. Visgi interviu IQ apžvalgininkei Kotrynai Tamkutei ji pripažino, kad kol kas valstybė mieliau renkasi palaukti ir vengia bet kokių permainų.
– Neretai, kalbėdami apie socialinį verslą, painiojame šią sąvoką su socialine įmonės atsakomybe ar nevyriausybinių organizacijų, galiausiai, tradicinio verslo veikla. Kaip jūs apibrėžiate socialinį verslą ir kokia jo vieta visuomenėje?
– Socialinis verslas dažniausiai yra apibūdinamas kaip veikla, vienijanti privatų ir viešąjį sektorius bei pilietinę visuomenę, apimanti socialines inovacijas ir intervenciją į viešąjį gyvenimą. Esminė socialinio verslo ypatybė yra ta, kad jo veikimo principas remiasi verslo modeliu. O jei lygintume paprastą verslininką su užsiimančiu socialiniu verslu, matytume, kad pastarojo veiklos variklis yra siekis įgyvendinti pokyčius visuomenėje.
Jie, žinoma, gali būti socialiniai, kultūriniai ar aplinkos, tačiau visada prasideda nuo plika akimi matomos problemos. Šie žmonės pirmiausia identifikuoja visuomenės skaudulį, o tada ima ieškoti būdų bei priemonių jį numalšinti.
