Meniu
Prenumerata

šeštadienis, sausio 28 d.


IŠSKIRTINIS INTERVIU
M. S. Khwaja: jei M. Zuckerbergas būtų gimęs Lietuvoje, neturėtume feisbuko
Agnė Piepaliūtė
Elta
M. S. Khwaja.

Pasaulio banko (PB) mokesčių ekspertas Munaweras Sultanas Khwaja kritikuoja Lietuvos mokesčių sistemą, kurioje daug įsisenėjusių ydų. IQ apžvalgininkė Agnė Piepaliūtė klausė, kodėl politikai nesiryžta jos reformuoti?

Kurioje šalyje, jūsų manymu, sukurta geriausia mokesčių sistema ir kokie yra pagrindiniai jos bruožai?

– Labai sunku išskirti šalį, kurioje mokesčiai geriausi, nes apmokestinimas priklauso nuo kiekvienos valstybės. ES taikomas vartojimo mokestis – PVM, kuris yra bendras, tačiau, kalbant apie pajamų apmokestinimą, šalys pačios sprendžia, kas joms geriausia.

Galiu pateikti geros sistemos bruožus. Pirmiausia, mokesčių sistema turėtų gebėti surinkti pakankamai pajamų šalies poreikiams patenkinti, o skirtingose valstybėse jie yra nevienodi. Kai kuriose šalyse nėra socialinės apsaugos sistemos, todėl jose mažesnis mokesčių ir bendrojo vidaus produkto (BVP) santykis. Pavyzdžiui, Šiaurės šalyse ir Prancūzijoje ši proporcija yra labai didelė, nes jos naudoja daug pinigų valstybinėms programoms, pensijoms, švietimui, sveikatos priežiūrai ir t. t. Mokesčių raida priklauso nuo to, ko žmonės nori, nes tai yra žmonių ir valdžios socialinė sutartis. Jei žmonės nori daug, jie turi atitinkamai mokėti.

Šiaurės šalių sistema kartais vadinama „nuo lopšio iki kapo“, nes vyriausybė rūpinasi beveik viskuo. Gyventojai su šia sistema sutiko, todėl jie pasirengę mokėti didesnius mokesčius, o JAV yra priešingai. Žmonės nenori mokėti mokesčių, todėl sveikatos priežiūra, švietimas yra privatizuoti. Mano nuomone, tai nėra teisinga, nes socialinė parama nėra tokia stipri kaip Europoje. Kanada yra kažkur per vidurį tarp JAV ir Europos, ji labiau atitinka ES socialinės gerovės ir rūpinimosi žmonėmis sistemą. Amerikiečiai Kanadą laiko šiek tiek komunistine šalimi.

Mokesčiai taip pat susiję su tuo, kaip viešieji pinigai išleidžiami. Vis paminiu JAV, nes ten gyvenu, tačiau tai tinkamas pavyzdys iliustruoti. JAV išleidžia itin daug pinigų gynybai, daugiau nei visos devynios šalys, tarp jų ir Kinija, Indija, Prancūzija, Vokietija, Jungtinė Karalystė, kartu sudėjus. Tačiau JAV niekas nesiruošia pulti, o gyventojų viešieji poreikiai neatliepiami. Gynybos lobistai JAV yra labai stiprūs ir gali gauti daug pinigų.

Mokesčių sistemos kokybė priklauso nuo mokesčių politikos ir mokesčių administravimo – tai abipusis, vienas kitą papildantis ryšys. Kai kuriose šalyse gali būti labai gera politika, bet administravimas – silpnas, arba jos neturi išteklių kovoti su mokesčių vengimu, o gal jis yra korumpuotas, tada, žinoma, bet kokia politika nepasiteisins. Mokesčiai pagal kilmę turėtų būti neutralūs. Negalima sakyti, kad žurnalistas labai sunkiai dirba, todėl jis turi mokėti tokią dalį, o autobuso vairuotojas – kitokią.

Taigi gera mokesčių sistema yra tokia, kurioje visos pajamos yra sudedamos į vieną krepšelį ir apmokestinamos kartu. Lietuvos sistema šiuo požiūriu bloga, mokesčiai labai diferencijuoti, skirtingos pajamos apmokestinamos labai įvairiai. Gera sistema turėtų būti neutrali darbo ir kapitalo pajamų atžvilgiu, nes horizontalusis teisingumas reiškia, kad panašaus dydžio pajamas gaunantys žmonės moka panašaus dydžio pajamų mokesčius. Pasiekti horizontalųjį teisingumą galima, visas asmens gaunamas pajamas, nelygu, kokios veiklos formos ar pajamų rūšys, sudedant bendrai ir apmokestinant vienu tarifu, o ne atskirai, kaip dabar daroma Lietuvoje. Tačiau yra ir kita sąvoka – vertikalusis teisingumas, tai reiškia, kad pajamų mokesčius turėtumėte mokėti pagal galimybes. Neturtingam žmogui šimtas eurų reiškia daug, jis gali už juos nusipirkti daugybę dalykų, o Markui Zuckerbergui šimtas eurų nieko nereiškia. Vertikaliosios lygybės koncepcija ir progresinė mokesčių sistema rūpinasi vertikaliuoju teisingumu, kai mažas pajamas gaunantis asmuo apmokestinamas žemesniu tarifu, o dideles pajamas gaunantis asmuo moka didesniu tarifu.

Ar reikia skirtingų darbo santykių formų mokesčių atžvilgiu?

– Žmonės turi turėti galimybę laisvai rinktis darbo vietą ir įsidarbinimo rūšį. Mokesčių požiūriu nesvarbu, esate žurnalistas ar gydytojas – vienas euras turėtų būti toks pat. Asmenys, gaunantys tokias pačias pajamas, net ir iš skirtingų veiklų, turi būti apmokestinami vienodai.

Asmenys, gaunantys tokias pačias pajamas, net ir iš skirtingų veiklų, turi būti apmokestinami vienodai.

Tačiau savarankiškai dirbantys asmenys turi kitokias socialines garantijas, galbūt teisinga, kad jų mokesčiai mažesni? Jų socialinė pagalvė ne tokia minkšta kaip dirbančių pagal darbo sutartis.

– Socialinė sistema, kaip aš sakau, yra kitoks gyvūnas. Ji turėtų būti vienoda visiems dirbantiems, nepriklausomai nuo to, ar esate savarankiškai vykdantis veiklą, ar ne. Jūsų sveikatos išmokos ir kitos išlaidos turėtų būti panašios.

– Jei visi mokėtų vienodus mokesčius, ar tai reikštų, kad patys mokesčiai galėtų būti mažesni?

Tai dar vienas klausimas, kuris priklauso nuo to, ar mokesčių sistema atliepia šalies poreikius. Jeigu mokesčiai taikomi plačiai, kaip ką tik minėjote, ir visi juos moka sąžiningai, tada, žinoma, tarifai gali būti mažesni. Tokia ir yra idėja.

– O kaip kovoti su juodąja rinka ir šešėliu?

– Su šia problema kovoja visos šalys. Juodoji rinka priklauso ne tik nuo mokesčių, bet ir nuo įvairių kitų veiksnių. Jeigu įstatymai draudžia prekybą narkotikais, veikla šioje srityje neišvengiamai tampa juodosios rinkos dalimi dėl to, kad užsiimate nelegaliu verslu. Jei užsiimate prekyba žmonėmis, kuri yra nelegali, galite būti juodojoje rinkoje ne vien dėl mokesčių, bet daugiausia dėl to, kad jūsų veikla yra neteisėta arba nusikalstama, todėl nenorite rodyti šių pajamų. Štai čia ir prasideda pinigų plovimas, kai nenorite rodyti pajamų iš prekybos žmonėmis, bet norite nusipirkti didelį namą, todėl turite parodyti, kad turite tam tikrų pajamų.

Tad plaunate tuos pinigus, stengdamiesi parodyti, kad jie gauti iš kažko kito. Su šiais dalykais turi kovoti mokesčių administratorius. Ir tam jis turėtų turėti teisės aktais sukurtas priemones, kurios padėtų spręsti šias problemas. Todėl policija ir mokesčių inspekcija turi būti atsakingi už atitinkamas mokesčių priežiūros sritis.

Mokesčių vengimas Lietuvoje yra vienas didžiausių ES, trečias pagal dydį po Graikijos ir Italijos. PVM atotrūkio mediana ES yra 10 proc., o Lietuvoje – 20–25 proc. 15 procentinių punktų prarandama daugiau pajamų nei ES vidurkis. Vos prieš kelerius metus daug dirbau tobulindamas Suomijos PVM sistemą, ten PVM atotrūkis yra tik 5 proc., o kai kuriose šalyse jis siekia vos 3 proc. Tai susiję su daugybe problemų: nusikalstamumu, IT plėtra, kaip organizuojama vertybinių popierių mokesčių sistema.

Lietuvoje yra du pelno mokesčių tarifai – 5 ir 15 proc. Lengvatinis taikomas įmonėms, kurių apyvarta siekia iki 300 tūkst. eurų ir kurios turi iki 10 darbuotojų. O viršijus šią ribą jis tampa 15 proc. Dauguma gerų mokesčių sistemų turi tik vieną pelno mokesčio tarifą. Pavyzdžiui, Jungtinėje Karalystėje jis yra 26 proc., JAV – 25 proc. Lietuvoje jis net 15 proc. mažesnis nei Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) vidurkis.

Mažesnis tarifas užtikrina, kad mažos įmonės turėtų didžiulę paskatą tokios ir išlikti. O tai neleidžia augti, veikia produktyvumą ir visą ekonomiką. Jei M. Zuckerbergas būtų gimęs Lietuvoje, šiandien turbūt neturėtume feisbuko. Jis būtų suinteresuotas, kad jo verslas liktų mažas, nes, jei peržengtų 300 tūkst. ribą, jam tektų mokėti daug daugiau. JAV nesvarbu, ar įmonės pelnas nulinis, ar uždirbate milijonus – tarifas vienodas. Todėl verslas sklandžiai auga iš vienos pajamų fazės į kitą, kol tampate turtingiausiu žmogumi.

Vienodas pelno mokesčio tarifas, o ne individualių pajamų mokestis leidžia įmonėms aktyviai plėtotis, augina našumą ir bendrą ekonomiką, nes nėra paskatų likti mažoms. Lietuvos analizėje parodėme, kaip įmonės užstringa 300 tūkst. eurų grafiko vietoje. Ties ta riba pastebėjome itin didelę koncentraciją verslų, kurie nenori judėti tolyn. Lietuva kenkia sau dėl šio lengvatinio pelno mokesčio tarifo. Tai skatina šešėlinę ekonomiką, nes įmonės nemato prasmės augti. Taip pat šešėlinę ekonomiką skatina disponuojamų pajamų nelygybė, kuri Lietuvoje yra viena didžiausių ES. Skirtumas tarp turtingųjų ir vargšų – labai didelis. Iš dalies tai lemia ir mokesčių sistema.

Minimos problemos gerai žinomos. Kodėl politikai jų nesprendžia?

– Kai į vyriausybę ateis tokie jauni žmonės kaip jūs, viskas ims keistis. Žinoma, jūs turite jauną ministrę pirmininkę, ministrų, bet yra daug tokių, kurie vis dar laikosi įsikibę senosios sovietinės sistemos. Jie mano, kad gerai taikyti diferencijuotus mokesčius. Ši sustabarėjusi mokesčių dalis sukelia visas šias problemas, kurias paminėjau dėl šešėlinės ekonomikos. Esu savarankiškai dirbantis asmuo, dirbu PB, konsultuoju Tarptautiniame valiutos fonde (TVF), esu JAV iždo departamento darbuotojas, bet vis tiek moku tuos pačius mokesčius. Mano kolegos moka tą patį. Tad neturiu priežasties slėpti savo pajamas, nes sistema to neleidžia.

Dirbau Ukrainoje, ten buvo fiksuotas tarifas savarankiškai dirbantiems asmenims. Visa tai yra senos sovietinių laikų mokesčių sistemos dalis, tai tęsiama ir Lietuvoje. To neturėtų būti, nes esate moderni ekonomika, labai vakarietiškai orientuoti žmonės, bet mokesčių sistema užstrigo. Vadovavau Harvardo universiteto projektui, kur teikėme konsultacijas vyriausybei telefonu. Komandoje turėjome daug gabių ukrainiečių ekonomistų, kurie gaudavo padorų atlyginimą, palyginti su tuo, ką uždirbdavo kiti žmonės Ukrainoje. Bet dėl mokesčių sistemos, kuri leido taikyti kitokį mokesčių tarifą savarankiškai dirbantiems asmenims, jie mokėjo 10 kartų mažesnius mokesčius nei paprastas darbininkas ar net valstybės tarnautojas. Jie mokėjo centus, palyginti su tuo, ką mokėjo kiti, nes sistema leido jiems tai daryti.

Pasaulio bankas

Ne paslaptis, kad ypač didelis šešėlis paslaugų sektoriuje – nuo grožio salonų iki restoranų. Kaip su tuo kovoti?

– Tokio pobūdžio mokesčių vengimas yra visose visuomenėse ir net labiausiai pažengusiose šalyse. Mokesčių inspekcija turi būti gerai aprūpinta priemonėmis, skirtomis šiai problemai spręsti. Yra įvairių būdų, kaip išsiaiškinti, kiek asmuo uždirba, nes kai uždirbate pinigus, jūs juos taip pat išleidžiate. Nebent jie taupomi po pagalve. Kitu atveju tai ne taip sunku nustatyti. Kai uždirbate daug pinigų, perkate automobilį, namą, vykstate atostogauti, tad mokesčių administratorius, gavęs tinkamus įrankius, sugeba sujungti visus šiuos taškus. Tokio pobūdžio vengimas yra mokesčių administravimo problema.

Prieš kelerius metus Lietuvoje vykdėme PVM administravimo projektą. Nustatėme, kad mokesčių inspekcija norėjo pažaboti mokesčių vengimą, tačiau parlamentas, nepakeisdamas teisės aktų, sutrukdė. Kai mokesčių inspekcija nustato mokesčių vengimo atvejį, ji nebegali pati jo tirti, turi perduoti teisėsaugos institucijoms. Švedijoje, Danijoje ir Norvegijoje, daugelyje kitų Europos šalių padėjome sukurti elektroninę sąskaitų faktūrų atitikties sistemą. Pagal ją, jei iš tavęs ką nors perku, tau išrašau sąskaitą faktūrą, o kai tu iš kito ką nors įsigyji, jis tau išrašo sąskaitą faktūrą. IT pažanga tai leidžia įgyvendinti.

Pateikėme keletą rekomendacijų Lietuvai šia tema. Kai tik sužinoma apie mokesčių vengimą, tai tampa mokestiniu nusikaltimu. Tada byla patenka Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybai į rankas. O ji neturi jokio supratimo, kaip elgtis, ji nėra pasirengusi nagrinėti mokesčių slėpimo atvejų. Mokesčių administracija mato jūsų istoriją nuo tada, kai pirmą kartą pradėjote mokėti mokesčius, iki dabar, tad, jei staiga kas nors praneša, kad uždirbate daug daugiau, nei rodote, mokesčių administracijos informacija keliauja į mokesčių policiją. Administratorius jau nekontroliuoja tos bylos, nežino, kas vyksta. Todėl rekomenduojame, kad slenkstis, kai bet kokia revizija tampa nusikaltimu, turėtų būti labai aukštas. Jeigu sukčiaujate su milijonais eurų, tai galėtų būti mokestinis nusikaltimas, ir informacija galėtų būti perduota policijai, bet smulkios sumos turėtų likti mokesčių administratoriaus reikalas, jeigu jis išsiaiškina atvejį, jis ir turėtų tą atvejį nagrinėti.

Mokesčių vengimas Lietuvoje yra vienas didžiausių ES, trečias pagal dydį po Graikijos ir Italijos.

– Lietuva kritikuojama už tai, kad apmokestina pelną, kurį įmonės reinvestuoja. Latvija ir Estija to nedaro. Ar Lietuva nepraranda konkurencingumo?

– Nemanau, kad Estija ir Latvija yra labai konkurencingos. Latvijoje ir Estijoje yra labai bloga sistema, nes buvo įvestas paskirstytųjų dividendų mokestis. Įvyko taip, kad pajamos abiejose šalyse smarkiai sumažėjo, ir jos turėjo tai kompensuoti didesniais akcizais. Pajamos iš pelno mokesčio sumažėjo nuo 2,3 iki 0,8 proc. BVP. Argumentas, kad pelno mokesčio netaikymas skatina bendroves reinvestuoti į verslą, yra mitas. Mes parodėme, kad iš tikrųjų taip nėra.

Pirma, jūs, įmonės savininkas, galite nuspręsti, kada mokėti dividendus ir kartu mokesčius, o kada ne – tai nėra sąžininga mokesčių sistemos atžvilgiu, nes jūs uždirbate kiekvienais metais. Nemokate mokesčių tik todėl, kad nusprendėte nemokėti dividendų. Autobuso vairuotojas kiekvienais metais moka mokesčius. Jūs, turtingas žmogus, kuriam priklauso įmonė, nusprendžiate, kada norite mokėti mokesčius. Ketverius ar penkerius metus mokesčių nemokate, nes nemokate dividendų, o mokesčius mokate tik tada, kai gaunate dividendus, todėl atsiranda nelygybė. Kadangi vargšas negali pasirinkti, kada mokėti mokesčius, jis juos moka kiekvienais metais, o turtinga bendrovė gali nuspręsti nemokėti.

Buvo tyrinėtas Estijos 10 metų laikotarpis, nes Estija šią sistemą taiko jau daug metų. Mitas, kad pinigai buvo reinvestuojami. Kas nutiko tiems pinigams? Jie buvo investuoti į jachtas, „Bentley“ automobilius. Jie niekada nebuvo skirti ekonominei veiklai. Žinoma, pinigai už „Bentley“ ar jachtą pateko į Didžiosios Britanijos ekonomiką, bet ne į Estijos.

Turtingieji propaguoja idėją, esą tai nuostabus dalykas, nes jie reinvestuos į įmonę. Teoriškai jie galėtų, bet faktiniai įrodymai patvirtina, kad jie to nedaro. Bendrasis kapitalas nepadidėjo, o biudžeto pajamos sumažėjo, auga nelygybė, nes neturtingas žmogus vis tiek moka kasmet.

Tai Lietuvos turtingieji gyvena šiek tiek per gerai?

– Duomenys rodo, kad pajamų nelygybė Lietuvoje yra labai didelė – viena didžiausių Europoje ir šešta pagal dydį tarp 38 EBPO šalių. Socialinės apsaugos tinklas taip pat gilina problemą. Mokesčių ir BVP santykio vidurkis ES yra 37,6 proc. Lietuvoje – 31 proc. Didžiulis atotrūkis reiškia, kad surenkate per mažai pajamų. Pagal Europos standartus jūsų mokesčių ir BVP santykis yra labai mažas. Jūsų sistema neefektyvi, ji pasižymi viena didžiausių nelygybių, juodąja rinka, mokesčių vengimu. Mokesčių sistema nėra vienintelė priemonė šiems dalykams ištaisyti, bet ji svarbi.

– Noras mokėti mokesčius, kaip sakėte, taip pat priklauso nuo to, kaip valdžia išleidžia pinigus.

– Visiškai. Mokesčiai yra socialinė piliečio ir valdžios sutartis. Kai apmokestinate pilietį, jis turėtų tikėtis iš valdžios kokybiškų viešųjų paslaugų. Tai užburtas ratas – nesurenkate daugiau mokesčių, todėl neturite pakankamai gydytojų, o kadangi gydytojo konsultacijos tenka laukti mėnesius, nenorite mokėti mokesčių, nes jūsų negydo. Jei turite sistemą, kurioje žmonės pasitiki vyriausybe ir tiki, kad ji gerai dirba, tuomet žmonės yra pasirengę mokėti mokesčius, tačiau jei manote, kad visuomenė negauna iš valdžios to, ko nusipelnė, tuomet noras mokėti mokesčius mažėja kartu su vyriausybės išlaidomis.

JAV pavyzdys labai iškalbingas, nes daugumoje šalių, bent jau Europoje, yra parlamentinė demokratija. Tad turite sistemą, kurioje piliečių atstovai yra labai arti jūsų. JAV yra Senatas, kuris sprendžia daugelį klausimų ir renkamas kas dvejus metus. Lietuvoje parlamento nariai renkami kas ketverius metus. Politikai bent jau turi kelerius metus, per kuriuos gali apsvarstyti tikslų kryptis ir pasikalbėti su žmonėmis, kad sužinotų, ko jiems reikia.

JAV sistema, manau, labai korumpuota, nes viskas paremta lobizmu. Pavyzdžiui, farmacijos lobistai užkerta kelią viešajai sveikatos apsaugai, todėl visa ji yra privati. Skubios pagalbos kabinetai pilni, nes žmonės neturi sveikatos priežiūros draudimo. Jie kreipiasi į gydytojus tik būdami ant gyvybės ir mirties slenksčio, nes tik greitoji pagalba yra nemokama. Kas atsitinka, jei esate parlamento narys ir rinkimai vyksta kas dvejus metus? Jūs neturite laiko pagalvoti apie tai, ko rinkėjai nori, kad kandidatuotumėte rinkimuose, tiesiog einate į rinkimus šiais metais. Kitais metais kandidatuojate į pirminius rinkimus, kuriuose sprendžiama, ar būsite savo partijos kandidatas, ar ne. O kitą dieną jau kandidatuojate kituose rinkimuose. Kiekvienais metais jums reikia pinigų kampanijai finansuoti, o kas duoda pinigų? Lobistai. Todėl neatstovaujate žmonėms, kurie už jus balsavo. Jausmas, kad ne aš balsavau, o lobistai, nes būtent jie sumokėjo už kandidato rinkimų kampaniją. O įstatymus labai dažnai rašo lobistai ir pateikia juos parlamento nariams.

Vyksta didelės diskusijos dėl tarptautinių korporacijų, tokių kaip „Meta“, „Google“ ir kitų, apmokestinimo. Lietuvoje veikia feisbukas ir guglas, bet jie nemoka mokesčių, nekuria darbo vietų, o parduoda reklamą ir atima pajamas iš vietos leidėjų. Pavyzdžių yra ir kitose srityse, pavyzdžiui, „Uber“ atvejis. Trumpai tariant, jie išveža pinigus, kurie galėtų likti šalies ekonomikoje. Kaip su šituo kovoti?

– Šį klausimą sprendžia TVF, PB, Jungtinės Tautos ir EBPO, jos ieško būdų, kaip apmokestinti skaitmeninę ekonomiką. Viena priežasčių yra mokesčių bazės erozija ir pelno perkėlimas. Visos šios bendrovės perkelia pelną į vadinamąsias mokesčių rojaus šalis ir nemoka mokesčių tose valstybėse, kuriose iš tikrųjų dirba.

Tai prasidėjo nuo vieno laikraščio. Žurnalistai Jungtinėje Karalystėje viename dienraštyje paskelbė, kad „Starbucks“, „Google“ ir keleto kitų bendrovių apyvarta ypač didelė, tačiau nemokėjo jokių mokesčių. Tada šalies ministras pirmininkas pasakė, kad reikia tai ištaisyti. Didelės korporacijos privalo mokėti bent minimalų mokestį šalyje, kurioje vykdo veiklą, nes iš jos gauna pelną. Seniau įmonės būdavo labiau priklausomos nuo vietos, pastato, todėl jas buvo lengviau apmokestinti. Dabar, esant skaitmeninei ekonomikai, įmonės pakibusios kibernetinėje erdvėje, todėl jas labai sunku apmokestinti. Dėl šios priežasties dabar stengiamasi išspręsti šią problemą. Tai labai sudėtingas klausimas, sprendimas kuriamas, kiek jis bus sėkmingas, dar negaliu pasakyti.

M. S. Khwaja

BEREKLAMOS:

2023 01 04 06:45
Spausdinti