Asmeninis archyvasPo Sovietų Sąjungos griūties susikūrusi nauja pasaulio tvarka dabar braška, o karas Ukrainoje ir kova dėl įtakos Afrikos žemyne atskleidžia naujų pasaulio žaidėjų iškilimą. IQ apžvalgininkė Agnė Baltrūnaitė su Lankasterio universiteto Karo ir diplomatijos tyrimo centro vadovu profesoriumi Marco Wysso kovo pradžioje aptarė, kaip artimiausiu metu klostysis Vakarų, Rusijos ir Kinijos santykiai.
– Įprasta manyti, kad Šaltasis karas – netiesioginė supervalstybių tarpusavio konfrontacija, kuri tęsėsi nuo 1947 iki 1991 m. Vis dėlto yra nuomonių, jog Šaltąjį karą būtų galima laikyti Trečiuoju pasauliniu karu, o 2022 m. vasario 24 d. Rusijos invaziją į Ukrainą – Ketvirtojo pradžia. Ar pritartumėte šioms nuomonėms?
– Manau, kad visi įvykiai tarpusavyje yra labai susiję. Antrasis pasaulinis karas skirtingai paveikė kiekvieną pasaulio dalį, o Šaltasis karas mums atskleidė ideologinius nesutarimus ir teritorinius konfliktus.
Be to, skiriasi ir karų patirtys. Jei Šaltojo karo laikotarpiu žmogus gyveno Jungtinėje Karalystėje, jis neramumus patyrė visiškai kitaip nei jauna mergina Vietname. Karas taip pat nevienodai paveikė visą Europą. Pavyzdžiui, Vengrijos ir Šveicarijos gyventojai XX a. antrojoje pusėje vykusius neramumus išgyveno skirtingai. Bet kuriuo atveju Šaltasis karas suformavo šiandienę tarptautinę sistemą ir atskleidė konfliktus, dėl kurių iki šiol kyla ginčų. Todėl nei XX a. antrojoje pusėje vykusios supervalstybių kovos, nei karo Ukrainoje negalėtume laikyti pasaulinio masto karais. Skiriasi jų dinamika, veiksmai, konfliktų pobūdžiai.
