Nemaža dalis Lietuvos verslų artėja prie 30 metų ribos, o jų įkūrėjų amžius vis labiau slenkasi prie pensinio. Galima pagrįstai spėti, kad per ateinantį dešimtmetį verslininkai dažniau užleis savo kėdes šeimos nariams. Ką daryti, kad verslas, atsidūręs antrosios kartos rankose nesužlugtų? Galbūt jį geriau atiduoti valdyti profesionalams iš išorės? Apie tai IQ apžvalgininkas Gytis Kapsevičius kalbėjosi su šią sritį tyrinėjančiu danų mokslininku Mortenu Bennedsenu.
– Lietuvoje dauguma verslų yra labai jauni, nes okupacijos metais visos bendrovės buvo nacionalizuotos. Didžioji dauguma šiandieninių verslų susikūrė jau po SSRS žlugimo, kai tuo tarpu pasaulyje ir Vakarų Europoje verslo perdavimo tradicijos gali siekti ir kelis šimtmečius. Tad ar skiriasi verslo perdavimo problemos pas mus ir Vakarų šalyse?
– Tiesa, kad tokie skirtumai egzistuoja, tačiau jūsų šalis nėra didelė išimtis. Lietuva ir visa Rytų Europa turi kitokią istoriją, tačiau, mano nuomone, egzistuoja daugybė bendrų iššūkių, kurių pamatysime visur, nuo Lietuvos iki Australijos.
Yra ir iššūkių, kurie labai specifiniai tam tikriems regionams. Manau, kad dabar jūsų įmonės primena tas, kurias turime Skandinavijoje, nors perėjimo į rinkos ekonomiką procesai ir skyrėsi. Galbūt galima palyginti jas su Kinija, nes jie patyrė labai panašią situaciją, jų privačios bendrovės ne senesnės nei 40 metų.
