Jurgita KunigiškytėNATO atstove spaudai 13 metų dirbusi žurnalistė Oana Lungescu įsitikinusi – ieškant kompromiso kartais gali atrodyti, kad Aljansas yra silpnas. „Realybėje kompromiso paieškos užtrunka, – aiškino ji Liepai Žeromskaitei. – Tačiau galiausiai visi sutinka dėl priimamos pozicijos ir tai paverčia mus stipresniais.“
IQ redakcija rašo apie verslą, politiką, kultūrą ir kitus svarbiausius visuomenės reiškinius. Mes kuriame kokybišką ir išskirtinį turinį. Kviečiame mus palaikyti prenumeruojant mūsų žurnalą sau ar jums artimiems žmonėms mūsų prenumeratos svetainėje https://prenumeratoriai.lt/. Užsisakiusiems žurnalą metams – visas turinys iq.lt svetainėje nemokamas.
– 25 metus dirbote britų visuomeniniam transliuotojui BBC, paskui perėjote į NATO. Kas motyvavo šiam pokyčiui ir kokį pozicijų skirtumą pajutote?
– Man buvo didelė privilegija dirbti BBC. Užaugau komunistinėje Rumunijoje, kur klausydavau „BBC World Service“ laidų pasislėpusi po antklode bijodama, kad kas nors mane išgirs ir raportuos slaptajai policijai. Palikus Rumuniją, galimybė dirbti BBC buvo tarsi svajonės išsipildymas, kaip ir galimybė pranešti apie tai, kas vyksta komunistiniame ir vėliau jau pokomunistiniame pasaulyje, kai jis pradėjo pereiti prie demokratijos, o valstybės ėmė jungtis prie NATO ir ES. Tai buvo tarsi perėjimas nuo balso neturinčios aukos prie galimybės prisidėti prie šio istorinio perėjimo nuo diktatūrų iki demokratijų. Tai jau savaime buvo didžiulė privilegija, ir augdama Rumunijoje net slapčiausiose svajonėse nebūčiau įsivaizdavusi, kad kada nors galėsiu tai daryti.
