Mūsų svarstymai apie pasaulį neretais atvejais nepagrįsti ir paremti itin ribota patirtimi, įsitikinęs britų istorikas Peteris Frankopanas. IQ apžvalgininkę Kotryną Tamkutę jis tikino, kad europiečių abejingumas kitiems regionams yra naivus ir itin pavojingas.
– Rytai – regionas, prasidedantis Rytų Europos pakraščiuose ir besitęsiantis per Artimuosius Rytus gilyn į Kiniją ir Indiją – ilgą laiką buvo laikomi civilizacijų lopšiu. Prisiminkime Mesopotamiją, Indo slėnį, Kinijos civilizaciją ir kitas. Vėliau pasaulio centras persikėlė į Europą ir Amerikos žemyną. Šiandien Rytų šalys vėl vis dažniau atsiduria tarptautinės politikos, prekybos ir kultūros centre. Kas lemia šiuos procesus?
– Yra daug priežasčių, kodėl keičiasi galių centrai. Viena jų – išteklių kontrolė, kita – demografija. Savo vaidmenį atlieka ir klimato kaita. Tačiau viskas dažniausiai prasideda nuo to, kokios prekės ir medžiagos tuo metu pasaulyje yra paklausiausios? Energija? Du trečdaliai naftos ir dujų pasaulinių atsargų yra Azijoje. Maistas? 65 proc. pasaulio grūdų ir daugiau kaip 85 proc. ryžių išauginama į rytus nuo Stambulo. Dar vienas atsakymas gali būti populiacija arba, kitaip tariant, gyventojų pasiskirstymas – sudėkite tuos, kurie gyvena Kinijoje, Indijoje, Indonezijoje, Pakistane bei Bangladeše, ir turėsite beveik keturis milijardus žmonių.
Tai, kaip auga ir keičiasi jų gyvenimo lygis, itin dažnai susiję su imperijų gyvavimo amžiaus pabaiga, kai ištekliai buvo perkelti į kitas Žemės dalis, daugiausia į Europos žemyną. Prireikė laiko, kad minėtos šalys pasivytų pasaulio ekonomikos lygį. Iš šio proceso pelnėmės ir mes Vakaruose – nuolat stiprinama ir plečiama prekyba vargu ar gali būti laikoma blogu dalyku. Tačiau poveikis Azijai buvo neabejotinai reikšmingas – užteko vos trijų dešimtmečių, kad mus pasivytų ir imtų mums skaudžiai kaišioti kojas.
