Oficialūs finansų rinkos žaidėjai vis dar yra labai susidomėję kriptovaliutomis ir blockchain sprendimais, tikino ne vienai institucijai šiuo klausimu patarinėjęs ekonomistas Paolo Tasca. Kalbėdamas su IQ apžvalgininku Gyčiu Kapsevičiumi jis pabrėžė, kad menkas vartotojų išmanymas sukuria terpę apgavystėms kriptovaliutų rinkoje.
– Apie kriptovaliutas bent šiek tiek yra girdėję kone visi, tačiau „tokenizacija“, nors taip pat naudoja blockchain technologiją, daugeliui yra naujas terminas. Galbūt galėtumėte apibūdinti jų skirtumus?
– Iš esmės yra dvi skirtingos rūšys – skaitmeninės valiutos ir virtualūs žetonai (angl. tokens). Blockchain technologija leidžia kurti skaitmeninius sprendimus, bet skaitmeninės valiutos yra tik vienas iš jos panaudojimo būdų.
Skaitmeninės valiutos, tokios kaip bitkoinas, nėra susietos su realiu turtu, obligacijomis ar teisėmis. Tai skaitmeninė atsiskaitymo rūšis, kuri turi vertę dėl to, kad žmonės tą vertę jai priskiria. Yra dviejų skirtingų tipų kriptomonetos – fiksuoto valiutos kurso neturinčios valiutos ir stabilios valiutos. Stabilios monetos yra įdomesnės, jas tiria ir kai kurių šalių centriniai bankai. Jie stengiasi suprasti, kaip stabilios kriptovaliutos galėtų paveikti ekonomiką ir kokius teigiamus postūmius jos suteiktų BVP. Anglijos centrinis bankas 2016 m. atliko studiją, kurioje nurodoma, kad jei šaliai pavyktų skaitmenizuoti 30 proc. savo BVP, jo augimas padidėtų dar 3 proc. per metus. Tai būtų didžiulis impulsas.
