Populizmas yra kaip tuberkuliozė: jo idėjas nešiojamės visi, bet ne visi jas įgyvendiname, mano vienas garsiausių Estijos rašytojų ir intelektualų, Talino universiteto profesorius Reinas Raudas. Kartu su IQ apžvalgininke Kotryna Tamkute jis svarstė apie tautinius grėblius – populizmo idėjas, ant kurių miname per kiekvienus rinkimus.
– Ar galima daryti skirtį tarp populizmo judėjimų Vidurio ir Vakarų Europoje? Iš pirmo žvilgsnio, norėtųsi teigti, kad pirmojo regiono valstybėse jis – gana prorusiškas. O Vakaruose daugiausia akcentuojami migracijos aspektai.
– Aš nedaryčiau tokios skirties tarp Vakarų ir Vidurio Europos populizmo. Juk pastarasis taip pat atsirado su priešpriešos banga. Vengrijos ministras pirmininkas Viktoras Orbánas žadėjo pastatyti sieną, kad pabėgėliai nepakliūtų į šalį. Kaip ir bet kokio populizmo atveju, tai maištas prieš įsivaizduojamą elitą, kuris turi savo interesus ir nėra tautos dalis. Buvo sakoma, kad Briuselis nori pritaikyti kažkokias kvotas, kad reikės priimti musulmonus, gal net teroristus. O juk didžioji dauguma pabėgėlių bėga nuo karo, nuo fundamentalistinio islamo, nuo „Islamo valstybės“ Sirijoje.
Kalbant apie prorusiškumo elementą, Rusija gana akivaizdžiai remia populistinius judėjimus tiek Rytų, tiek Vakarų Europoje. Prancūzijos „Nacionalinio fronto“ lyderė Marine Le Pen yra atvirai finansuojama Kremliaus, rusų trolių fabrikas įsimaišo į politinį procesą ir Jungtinės Karalystės nepriklausomybės partijos lyderio Nigelio Farage’o, ir JAV prezidento Donaldo Trumpo pašonėje. Tokiais atvejais Rusija jaučia, kad populistai vis tiek daro jos darbą.
