Rūta Chairutdinovaitė„Kultūringų tautų karai kur kas mažiau žiaurūs ir niokojami nei nekultūringų“, – veikale „Apie karą“ rašė prūsų generolas, karo teoretikas Carlas von Clausewitzas. Nors šią mintį jis užrašė dar XIX a. pradžioje, apie tai, kokia yra šiuolaikinių karų dinamika, aktualu kalbėti ir dabar, teigė Karališkojo jungtinių tarnybų instituto (angl. Royal United Services Institute, RUSI) vyresnysis tyrėjas Sidharthas Kaushalis. Su juo apie Rusijos karą Ukrainoje ir kitų karų grėsmes kalbėjosi IQ apžvalgininkė Agnė Baltrūnaitė.
IQ redakcija rašo apie verslą, politiką, kultūrą ir kitus svarbiausius visuomenės reiškinius. Mes kuriame kokybišką ir išskirtinį turinį. Kviečiame mus palaikyti prenumeruojant mūsų žurnalą sau ar jums artimiems žmonėms mūsų prenumeratos svetainėje https://prenumeratoriai.lt/. Užsisakiusiems žurnalą metams – visas turinys iq.lt svetainėje nemokamas.
– C. von Clausewitzas pirmojoje savo knygoje „Apie karą“ nurodo, kad karas yra politikos tąsa kitomis priemonėmis. Kaip šią mintį vertinate Rusijos karo Ukrainoje kontekste?
– Mano įsitikinimu, C. von Clausewitzo mintis apie politikos viršenybę ir karą, suvokiamą kaip politikos tęsinį, ryškiausiai atsiskleidžia dviem aspektais. Pirmiausia, mes žinome, kad iš pradžių Rusija turėjo kariniu požiūriu visiškai neprasmingą invazijos į Ukrainą planą. Ji visas savo pajėgas paskirstė pagrindinėmis keturiomis kryptimis (šiaurės, šiaurės rytų, rytų ir pietų – IQ past.) ir kiekvieną iš krypčių papildomai nukreipė atakoms į specifinį miestą ar teritoriją.
