Asmeninis archyvasKraštutinės dešinės partijos visoje Europoje stiprina savo pozicijas išnaudodamos visuomenės nusivylimą, ekonominius sunkumus ir migracijos baimes. Apie šių partijų augimo priežastis, jų retoriką ir ilgalaikes pasekmes Europos demokratijai IQ apžvalgininkė Agnė Piepaliūtė kalbėjosi su Amsterdamo universiteto profesore, Amsterdamo Europos tyrimų centro direktore Theresa Kuhn.
IQ redakcija rašo apie verslą, politiką, kultūrą ir kitus svarbiausius visuomenės reiškinius. Mes kuriame kokybišką ir išskirtinį turinį. Kviečiame mus palaikyti prenumeruojant mūsų žurnalą sau ar jums artimiems žmonėms mūsų prenumeratos svetainėje https://prenumeratoriai.lt/. Užsisakiusiems žurnalą metams – visas turinys iq.lt svetainėje nemokamas.
– Savo tyrimuose daugiausia dėmesio skiriate europietiškai tapatybei nagrinėti. Ar galite paaiškinti, kaip apibrėžiama pati tapatybė?
– Europinė tapatybė – tai ne tik formalus priklausymas Europos bendruomenei, bet ir asmeninis ryšys su ja. Daugiausia dėmesio skiriu piliečių savęs identifikavimui – ar jie mato save kaip europiečius ir ar su tuo sieja tam tikrą emocinę vertę. Pavyzdžiui, žmogus gali suvokti save kaip europietį kognityviniu lygmeniu, tačiau svarbus ir emocinis aspektas – ar jis didžiuojasi būdamas europietis, jaučia artumą Europai ir jos integracijos procesams, ar vertina jį supančią bendruomenę. Be šių dviejų pagrindinių aspektų – savęs tapatinimo su Europa ir emocinio ryšio su ja, yra dar vienas, mažiau išnagrinėtas klausimas: kaip patys piliečiai apibrėžia europinę tapatybę? Kas, jų manymu, priklauso Europos bendruomenei, o kas yra už jos ribų? Kokie kriterijai lemia įtraukimą ar atskirtį? Šios temos dažnai analizuojamos kokybiniuose tyrimuose arba nagrinėjamos viešajame diskurse, tačiau trūksta didesnio masto apklausų, kurios leistų geriau suprasti, kaip europinę tapatybę suvokia visa Europos visuomenė.
