
Lietuvos biotechnologijų sektoriui šie metai buvo stabiliai geri, teigia verslininkas, habilituotas fizinių mokslų daktaras, UAB „Biotechpharma“ valdybos pirmininkas Vladas Bumelis. Jo nuomone, krizė parodė, kad dar daugiau dėmesio ir investicijų gavusios gyvybės mokslų sritys galėtų garantuoti stabilumą visai šalies ekonomikai.
– Kaip biotechnologijų sektorių paveikė COVID-19 pandemija?
– Mūsų įmonės užsiiminėja biotechnologijų, naudojamų vaistams, kūrimu. Tai yra įvairūs monokloniniai antikūniai, baltymai, įvairios vakcinos ir visa kita.
COVID-19 laikotarpiu daugybė bendrovių kuria ir vakcinas, ir monokloninius antikūnius, tai yra tokius junginius, kurie blokuoja virusą ir neleidžia jam prisijungti prie žmogaus ląstelių. Tokių projektų yra daug. Nepasakyčiau, kad tie projektai, kurie buvo pradėti anksčiau būtų sustoję ar jiems būtų nutrauktas finansavimas.
Viskas tęsiasi, viskas yra gerai, turime pakankamai darbo, paskutinius du ketvirčius galbūt net per daug. Užsakovų gausėja, „Biotechpharma“ investuoja pakankamai didelius pinigus į plėtrą, naujus gamybinius pajėgumus.
Nematau raudonų vėliavėlių, kad gyvybės mokslų industrijoje vyktų kažkas blogo, nėra signalų, kad viską sustabdė COVID-19 ir mes, kaip sanatorijos, turime atleidinėti žmones.
Pamenu įvairias ekonomines krizes. Per paskutinę 2008 m. krizę dar neužsiminėjau užsakomaisiais tyrimais, dirbau „Sicor Biotech“, buvau jos vadovas. Pamenu, kaip visi aimanuodavo, koks blogas gyvenimas ir ekonomika, o mes jokių nuopuolių neturėjome, tiktai plėtėmės į priekį ir didinome pardavimus, pelną, priiminėjome žmones.
Tai geras pavyzdys, kad tos įmonės, kurios yra paremtos aukštosiomis technologijomis ir ypač sveikatos industrija, visada turės paklausą, kadangi jos yra reikalingos. Manyčiau, kad ir Lietuvai reikia stipriai apie tai pagalvoti. Dabar kalbama apie ateities ekonomikos DNR – aš manyčiau, kad nereikėtų išsisklaidyti per daugybę projektų. Reikėtų koncentruotis į tuos, kurie yra ilgalaikiai. Jie galbūt investicijų reikalauja daugiau nei kam atrodo, bet anksčiau ar vėliau jie duoda didelę grąžą ir suteikia ekonominį stabilumą.
– Kokia šiandieninė situacija dėl darbuotojų – ar tokiame paklausiame sektoriuje planų neriboja specialistų trūkumas?
– Gal būsiu nepopuliarus, bet galiu pasakyti, kad geriausia įmonės plėtra yra tokia, kurios metu išsiplečia gamybiniai pajėgumai ir nereikia didinti žmonių skaičiaus. Tai yra idealiausias variantas.
Ar tokią plėtrą sunku pasiekti? Taip. Bet po kokių 10 ar 15 metų, pusę visų darbų darys robotai, todėl puikiai suprantate, kad ir mes darydami plėtrą, vykdome maksimalią įvairių įrenginių automatizaciją ir robotizaciją.
Nereikia sakyti, kad mes esame blogiečiai, siekiame, kad žmonių nereikėtų priimti į darbus ir mokėti pinigus. Taip nėra. Bet manau, kad jei industriją plėstume, ir tokių bendrovių kaip „Biotechpharma“ ,„Thermo Fisher Scientific“ arba „Teva Baltic“ atsirastų daugiau, galėtume priimti ir daugiau žmonių. Mes turime viziją, kad iki 2030 m. gyvybės mokslų industrija generuotų apie 5 proc. Lietuvos BVP, kas yra apie 5–7 mlrd. eurų vertės pardavimų. Su nedideliais startuoliais ar pumpurinėmis įmonėmis to nepasieksime. Reikia didesnių, mega organizacijų, kurios galėtų generuoti tokias dideles apyvartas.
Kalbant apie specialistus, krizės nėra. Yra pakankamai daug aukštųjų mokyklų, kurios juos ruošia. Tie žmonės nebūtinai turi būti biotechnologai, jų sritis gali būti biochemija, mikrobiologija, enzimologija, organinė chemija. Mums tinka daug sričių ir jų paruoštų darbuotojų.
Ir man tai patinka. Visi šaukia, kad reikia žmonių su didele patirtimi. Aš norėčiau nuliūdinti. Jei kas giriasi, kad turi 40 metų darbo patirtį, jos niekam nereikia. Nes dabar gyvenimas yra toks dinamiškas, kad tai, ką darei prieš 30 metų, yra pasenę. Dabartinė patirtis vertinama iki 5 metų. Todėl man patinka jauni 25–27 metų žmonės. Jie turi energijos, turi motyvacijos, jie ateina dirbti. Aišku, universitetuose jų neparuošia dirbti konkretų darbą, bet jei 1970–1980 m. man išmokyti žmogų trukdavo nuo trijų iki penkerių metų, dabar tai trunka tris mėnesius. Tiek viskas pagreitėjo. Viskas yra automatizuota, robotizuota, žmonės puikiausiai dirba.
Aš pats savo patirties, kurią sukaupiau per daugybę metų, pradedu nebevertinti, nes matau, kad jos nelabai ir reikia. Naudos duoda tik ta gyvenimiška patirtis, ji leidžia nedaryti kvailysčių. Bet jei nebuvai tinginys ir daug „lentynų“ galvoje užsipildė, gyvenimiška patirtis padeda generuoti naujas idėjas ir šiuolaikiniame gyvenime.


– Ar nesijaudinate dėl ateities darbuotojų – šiais metais buvo daug triukšmo dėl to, kad didelė dalis abiturientų neišlaikė matematikos egzamino?
– Esu keletą kartų pajuokavęs, kad mes, lietuviai, nesame matematinio mąstymo tauta. Mes esame filologai, filosofai, menininkai, kūrėjai. Vienas žmogus gerai skaičiuoja, kitas blogai. Vienas supranta geometriją, kitas ne.
Nereikia manyti, kad jei tiek žmonių neišlaikė matematikos, dabar visa tauta yra idiotų tauta. Nėra taip. Ar tai blogai, kad neišlaikė egzamino? Nežinau, galbūt blogai. Bet tai nereiškia, kad be to negalime normaliai vystytis.
Sutikčiau, kad mokymo sistemą reikia keisti. Matematika duoda loginį mąstymą. Loginis mąstymas visur naudingas. Nenoriu agituoti, kad nereikia mokytis matematikos – jos reikia. Bet noriu pasakyti, kad jei norime plėtoti, pavyzdžiui, IT sritį, turime kviestis daugiau žmonių iš kitų šalių. Gyvybės moksluose nematau didelės problemos.
Mano supratimu, pirma reikia susikurti sistemą. Jei mes turėsime sistemą žmonių mokymui, viskas bus gerai. Bet mes iki šiol tokios sistemos neturime. Kadangi blaškomės pirmyn atgal, bėgame pažiūrėti, ką daro suomiai, bėgame žiūrėti, ką daro danai, lenkai ar švedai. Mes patys protinga tauta, negi negalime pasidaryti analizės ir susikurti sistemos, kuri tikrai duos, gal ne puikiai, bet pakankamai gerai išsilavinusius žmones?
Atminties lentynos tapo tuščios. Visos išvalytos ir sudėtos į telefonus ir į kompiuterius. Jei idėjų ar žinių nebėra, iš kur gali generuoti naujas idėjas? Kad jas generuotumei, vis tiek turi būti kažkas tose lentynose sudėta.
– Lietuvoje jau susikūrė pakankamai stambus biotechnologijų sektorius. Ar pastebite teigiamų specialistų migracijos tendencijų, galbūt vietos absolventai mažiau domisi galimybėmis užsienyje?
– Jie migruoja mažiau, netgi labiau visi migruoja atgal. Tokių, kurie baigė užsienio universitetus yra daug, bet kuo toliau, tuo labiau visi pradeda suprasti, kad toks žmogus nėra pasaulio bamba. Jei anksčiau pasakydavai, kad baigei Edinburgo universitetą, manydavo, koks genijus atėjo pas mane dirbti ir būtinai jį reikia priimti.
Mano nuomone, gerai, kad žmonės važiuoja, pasimoko, pamato pasaulio. Jie grįš, atvažiuos žmonių ir iš kitų pasaulio šalių, jeigu pradėsime mokėti tokias pat algas kaip kitose šalyse ar dar didesnes.
Geram specialistui moku didesnį atlyginimą nei Vokietijoje ar Danijoje. Jei man reikia, aš galiu jį pasikviesti. Aišku, yra sunkesnis variantas, jei atvažiuoja, tarkime, iš Danijos: kai žmogus jaunas, be šeimos, viskas tvarkoje. Bet jei jis turi šeimą ir nori vaikus išmokyti savo kalbos ir papročių, tą suteikti sunku. Tai yra visų globalių bendrovių problema, bet visi po truputį tą sprendžia.
Negalima sakyti, kad neįmanoma specialistų prisivilioti į Lietuvą. Tikrai galima, tik mokėk normalų atlyginimą. Pasirašyk 2–3 metų kontraktą ir tokiomis sąlygomis visi važiuos. Turiu bendroves ir JAV, ir Lietuvoje, ir Didžiojoje Britanijoje – matau, kad viskas įmanoma ir padaroma. Tik reikia daug ir efektyviai, išmaniai, protingai dirbti. Jei viską darome protingai, per trumpesnį laiką galima padaryti daugiau nei dirbant sunkiai. Bet dirbti vis tiek reikia daug.
Vladas Algirdas Bumelis
- Gimė 1949 m. liepos 1 d. Kretingoje.
- 1966–1971 m. studijavo Vilniaus universiteto chemijos fakultete, 1975 m. čia apgynė daktaro laipsnį.
- 1992–1996 m. biotechnologijos instituto „Fermentas“ direktorius, 1996–1999 m. UAB „Biofa“ generalinis direktorius ir valdybos pirmininkas.
- 1999–2012 m. UAB „Sicor Biotech“ generalinis direktorius ir valdybos pirmininkas.
- 2012–2013 m. LTD „Teva Pharmaceuticals“ konsultantas.
- 2013–2018 m. biotechnologinės farmacijos centro UAB „Biotechpharma“ generalinis direktorius ir valdybos pirmininkas, nuo 2018 m. – valdybos pirmininkas.