Mies en JuulKokią įtaką dirbtinis intelektas (DI) daro žmonių emocinei būklei? Kodėl Europa, JAV ir Kinija skirtingai reguliuoja technologijų plėtrą? Kas lėmė, kad pornografijos sektorius bene sėkmingiausiai įsidarbino DI? Apie tai IQ apžvalgininkė Agnė Piepaliūtė kalbėjosi su Erasmuso universiteto Roterdame docente Vivian Chen.
IQ redakcija rašo apie verslą, politiką, kultūrą ir kitus svarbiausius visuomenės reiškinius. Mes kuriame kokybišką ir išskirtinį turinį. Kviečiame mus palaikyti prenumeruojant mūsų žurnalą sau ar jums artimiems žmonėms mūsų prenumeratos svetainėje https://prenumeratoriai.lt/. Užsisakiusiems žurnalą metams – visas turinys iq.lt svetainėje nemokamas.
– „The New York Times“ neseniai aprašė 28 metų moters istoriją – ji valandų valandas praleidžia kalbėdamasi su DI vaikinu („ChatGPT“), kurį vadina Leo, ieškodama paguodos ir patarimų. Moteris tvirtina, kad tai ją daro laimingą. Ar tokius atvejus turėtume vertinti kaip riziką ar kaip galimybę?
– Technologijos visada turi dvi puses – jose slypi tiek rizikų, tiek galimybių. Tai nėra vienintelis atvejis. Buvo ir paauglio berniuko istorija – jis bendravo su DI vardu Chippa, o kai Chippa „nusprendė“ nutraukti jų bendravimą, berniukas nusižudė. Tai, žinoma, kraštutiniai atvejai, todėl jie ir patenka į žiniasklaidą. Tokio tipo santykiai internete dažnai vadinami parasocialiniais – tai vienašaliai ryšiai, kai žmogus jaučia emocinį ryšį su kitu, nors tas „kitas“ nėra realus ar abipusis. Tačiau šiuo atveju ryšys atrodo kaip dvipusis ir labai realus. Viskas remiasi į žmogaus suvokimą. Tad klausimas ne tiek apie patį DI kaip riziką ar galimybę, kiek apie tai, ką žmonės su tuo daro.
