Asmeninis archyvasLietuvos apeliacinis teismas Nacionaliniam kraujo centrui (NKC) paliko galioti paskirtą 100 tūkst. eurų baudą už konkurenciją ribojančias pirkimo sąlygas. Teismo sprendimas siunčia aiškią žinią visam viešajam sektoriui: net ir siekiant įsigyti kokybiškiausią produktą ar paslaugą, konkurencijos užtikrinimo tikslas negali būti nustumtas į antrą planą.
Šio teismo sprendimo kontekstas iškalbingas ir simboline prasme. Vos prieš kelias savaites Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija įteikė padėkas 2026 m. labiausiai nusi-pelniusiems sveikatos sistemos darbuotojams, tarp jų – ir NKC direktoriui Daumantui Gutauskui. Tačiau netrukus po to teismas galutinai paliko galioti 100 tūkst. eurų baudą jo va-dovaujamai įstaigai už konkurenciją ribojančias viešojo pirkimo sąlygas. Šis kontrastas parodo, kad net ir visuomenėje teigiamai vertinamos institucijos ar jų vadovai nėra apsaugoti nuo atsakomybės už viešųjų pirkimų pažeidimus.
Byla išsiskiria tuo, kad ją nagrinėjo ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, kuris pateikė svarbius išaiškinimus dėl kainos ir kokybės santykio kriterijų teisėtumo. Teismai konkurencijos ribojimą vertino ne per techninės specifikacijos ar kvalifikacinius reikalavimus, kaip dažniausiai nutinka viešuosiuose pirkimuose, bet per kainos ir kokybės santykio kriterijus. Būtent tai šiam sprendimui suteikia platesnę reikšmę visai viešųjų pirkimų sistemai.
Būtent Lietuvos Aukščiausiasis Teismas pateikė keletą labai svarbių išaiškinimų, susijusių su kainos ir kokybės kriterijų taikymu. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nurodė, kad nustatant sąlygas tiekėjams, turi būti išsaugotos galimybės konkuruoti ir kaina, ir kokybiniais kriterijais. Be to, kiekvienas perkančiosios organizacijos pasirinkto kokybinio kriterijaus dydis turi būti proporcingas suteikiamai atitinkamo kokybinio kriterijaus realiai ekonominei naudai – t. y., įvertinti, ar perkančioji organizacija yra pasirengusi mokėti didesnę ir kiek didesnę kainą už pasirinktą atskirą kokybinį reikalavimą.
Kada kokybės kriterijai tampa problema?
Viešųjų pirkimų teisė nereikalauja pirkti pigiausio produkto – perkančiosios organizacijos turi teisę siekti geresnės kokybės, pažangesnių technologijų ar didesnio efektyvumo.
Tam tikrais atvejais rinkoje iš tiesų egzistuoja unikalūs sprendimai, kuriems nėra lygiaverčių alternatyvų. Medicinos srityje tai gali būti technologijos ar įranga, leidžianti atlikti platesnį spek-trą tyrimų arba pasiekti rezultatų, kurių kiti sprendimai negali užtikrinti. Tokiais atvejais na-tūralu, kad perkančioji organizacija siekia būtent tokio produkto.
Problema atsiranda tuomet, kai pirkimo sąlygos formuluojamos taip, kad ne atrinktų geriausią sprendimą, o eliminuotų kitus lygiaverčius rinkos dalyvius.
Būtent todėl teismams tenka vertinti ne tik tai, ar konkretus kriterijus gali būti siejamas su kokybe, bet ir tai, kokį realų poveikį jis daro konkurencijai. Jei kriterijai suformuluoti taip, kad juos atitinka tik vienas gamintojas, kyla klausimas, ar toks konkurencijos ribojimas iš tiesų yra būtinas ir proporcingas.
Nacionalinio kraujo centro bylos išskirtinumas
Viešųjų pirkimų ginčų Lietuvos teismuose netrūksta. Tačiau bylos, kuriose konkurencijos ri-bojimas nustatomas būtent per kainos ir kokybės santykio kriterijus, vis dar yra gana retos.
Nacionalinio kraujo centro byloje teismas vertino situaciją, kai rinkoje veikė du pasauliniai gamintojai, siūlantys lygiaverčius sprendimus. Vieno gamintojo produkcija turėjo vienus priva-lumus, kito – kitus. Tačiau teismas nustatė, kad vertinimo kriterijai buvo suformuluoti taip, kad pranašumą įgytų vieno gamintojo produkcija.
Tai galima palyginti su „Mercedes“ ir BMW automobiliais. Vienas modelis gali turėti talpesnę bagažinę, kitas – didesnį degalų baką, tačiau abu priklauso tai pačiai aukščiausios kokybės kategorijai. Jei vertinant automobilius būtų sureikšminama tik viena konkreti savybė, igno-ruojant visas kitas, rezultatas nebūtinai atspindėtų realų kokybės skirtumą.
Būtent tokį klausimą šioje byloje nagrinėjo teismas – ar pasirinkti kriterijai objektyviai atspin-dėjo kokybės poreikį, ar faktiškai suteikė pranašumą vienam rinkos dalyviui.
Šioje byloje svarbi ir dar viena aplinkybė. Sveikatos sektoriaus viešieji pirkimai pasižymi didele technine ir medicinine specifika. Norint įvertinti tokių kriterijų pagrįstumą, neužtenka vien teisinių argumentų – būtina suprasti ir pačias technologijas, jų veikimo principus bei praktinę reikšmę. Nacionalinio kraujo centro byloje teismas išklausė ne tik šalių atstovus, bet ir spe-cialistus, kurie padėjo įsigilinti į faktines ginčo aplinkybes.
Sprendimo siunčiama žinia rinkai
Šio teismo sprendimo reikšmė neapsiriboja vien Nacionalinio kraujo centro situacija.
Pirmiausia jis primena, kad kokybės kriterijai nėra savaime apsaugoti nuo teisinės kontrolės. Perkančiosios organizacijos turi teisę siekti aukštos kokybės, tačiau kartu privalo užtikrinti lygiateisiškumo, nediskriminavimo, skaidrumo principų ir konkurencijos užtikrinimo tikslo laikymąsi.
Antra, šis sprendimas rodo, kad teismai yra pasirengę vertinti realų pirkimo sąlygų poveikį rinkai. Vien aplinkybė, kad pirkimo sąlygose nustatytas kriterijus siejamas su kokybe, dar ne-reiškia, jog jis automatiškai laikytinas teisėtu.
Trečia, paskirta 100 tūkst. eurų bauda parodo, kad konkurencijos ribojimas viešuosiuose pirkimuose gali turėti ne tik reputacinių, bet ir reikšmingų finansinių pasekmių.
Tiekėjams tai reiškia, kad aktyvesnis pirkimo sąlygų ginčijimas tampa vis labiau įprasta teisės gynybos priemone tais atvejais, kai pagrįstai matomas galimas konkurencijos ribojimas.
Todėl pagrindinė šios bylos žinia yra gana aiški: viešųjų pirkimų sistema turi užtikrinti ne tik kokybę, bet ir sąžiningą konkurenciją. Jei pirkimo sąlygos suformuluotos taip, kad realiai konkuruoti gali tik vienas rinkos dalyvis, teismai aktyviai vertina, ar tokia situacija iš tiesų atitinka viešųjų pirkimų teisės reikalavimus.
Dr. Dainius Kenstavičius yra advokatų profesinės bendrijos „Kenstavičius ir partneriai“ advokatas
