Šiemet investuotojai akcijų rinkose galėjo džiaugtis dviženkle grąža. Kritus palūkanų normoms, kilo obligacijų kainos. Nors pastaruoju metu rinkose buvo stebima nemažai gerų ženklų, lėtas augimas, pinigų politikos aktualijos ir išliekančios politinės rizikos sufleruoja, kad 2020 m. investuotojams akcijų ir obligacijų rinkose gali tekti susitaikyti su kiek kuklesne investicijų grąža.
Didėjant politinėms rizikoms ir išblėsus skatinamajam JAV mokesčių reformos poveikiui, šiemet augimas visame pasaulyje lėtėjo. Vis dėlto pastarųjų mėnesių ekonomikos rodikliai atskleidžia vis daugiau ženklų, kad situacija stabilizuojasi, tad ir nuogąstavimų, kad artėja kitas nuosmukis, mažėja. Investuotojai džiugiai pasitinka šias naujienas, tad, ekonomikai išlaikant stabilumą, 2020 m. galima tikėtis pozityvumo finansų rinkose.
Vis dėlto, nors rodikliai nebekrenta, augimo tempas didžiosiose pasaulio šalyse ir regionuose išlieka sulėtėjęs. Pavyzdžiui, euro zonos BVP 2018 m. paaugo 1,9 proc., o 2019 m. augimas, tikėtina, sieks tik 1,2 procento. Lėtesnis vystymasis reiškia mažiau galimybių ekonomikai iškęsti naujas rizikas nenuslenkant į nuosmukio teritoriją. Todėl artimuoju laikotarpiu tam, kad investuotojų neveiktų baimės ir akcijos kiltų toliau, bus tikimasi daugiau ekonomikos stabilizavimąsi rodančių ženklų. Ir net jei jų sulauksime, kol kas sunku įsivaizduoti itin sparčius augimo tempus.
Tad nors nuotaikos rinkose nėra prastos, dėl lėto augimo tempo 2020 m. investuotojams gali tekti mokytis kuklumo.
Pripažįstant, kad augimas lėtėjo, taip pat reikia įvertinti, jog dauguma finansų rinkų 2019 m. atnešė teigiamą grąžą. Pagrindinė tokio reiškinio priežastis – centrinių bankų sugrįžimas prie skatinamosios pinigų politikos. JAV federalinis rezervų bankas (FED) apkarpė palūkanų normas, euro zonoje Europos centrinis bankas (ECB) taip pat „nukirto" palūkanas ir sugrįžo prie kiekybinio skatinimo programos. Toks centrinių bankų stimulas, skirtas apsisaugoti nuo didėjusių ekonominių rizikų, į aukštumas iškėlė akcijų ir obligacijų kainas. Kol ekonomikos augimo tempas nėra spartus, o politinės rizikos iki galo neatsitraukia, centriniai bankai palaikys skatinamąjį pinigų politikos režimą ir žemą palūkanų lygį.
Vis dėlto sunku tikėtis naujos didelės apimties centrinių bankų skatinimo salvės, nes daug amunicijos jau išnaudota, o likusią dalį centriniams bankams geriau pasilikti iš tiesų sunkiam laikotarpiui. Todėl 2020 m. rinkos galės džiaugtis, jei šiais metais atlaisvinta pinigų politika ir sumažintos palūkanos atneš daugiau ekonomikos vaisių. Tiesa, investuotojai neturėtų dėti daug vilčių į naujus, į dar didesnes aukštumas finansinio turto kainas keliančius „fejerverkus" iš centrinių bankų.
JAV prekybos karas su Kinija – sunkiai nuspėjamas, bet itin didelę reikšmę ekonomikai ir rinkoms turintis veiksnys. Abi šalys šiuo metu derasi dėl „pirmosios fazės" prekybos susitarimo. Tokia sutartis investuotojų akyse sumažintų ekonomines rizikas, o JAV nusprendus atidėti arba panaikinti dalį įsteigtų tarifų Kinijai, verslo įmonės ir akcijų rinkos gautų papildomą pozityvumo impulsą. Pastaraisiais mėnesiais akcijų kainos, reaguodamos į derybų procesą, kilo.
Deja, tam, kad būtų pašalintas visas neigiamas prekybos karo poveikis, šio susitarimo, tikriausiai, nepakaks. Be to, turint omenyje skirtingus politinius JAV ir Kinijos požiūrius, sutarties, apimančios ilgalaikius JAV ir Kinijos prekybos santykius bei panaikinančios visus naujai įvestus tarifus, tikėtis sunku. Investuotojams taip pat tenka atsižvelgti į tai, kad JAV prezidentas Donaldas Trumpas turi įprotį netikėtai persigalvoti ir sudaryti naują spaudimą priešininkams, pasitelkdamas naujus tarifus ir „Twitter" platformą.
Todėl kol „pirmosios fazės" sutartis nėra pasirašyta, JAV ir Kinijos dramoje vis dar galima sulaukti naujų posūkių. Kitos šalys ir regionai taip pat gali atsidurti Trumpo protekcionistiniame taikinyje. Nors, vykstant deryboms tarp JAV ir Kinijos, politinės prekybos karo rizikos atrodo sumažėjusios, jos nėra dingusios ir teigiamos investuotojų nuotaikos taip pat gali būti apribotos.
Povilas Stankevičius yra „Danske Bank" grupės Turto ir investicijų valdymo padalinio strategas
