Meniu
Prenumerata

penktadienis, gegužės 20 d.


KOMENTARAS
2021 m. BVP: subalansuoto ir spartaus augimo metai
Indrė Genytė-Pikčienė
BNS foto
I. Genytė-Pikčienė.

Nepaisant pandemijos iššūkių, griežto ir ilgo karantino pavasarį, trikdžių tiekimo grandinėse ir besiriečiančių aukštyn žaliavų kainų kreivių, Lietuvos ekonomika, viena pirmųjų Europos Sąjungoje, skubiai užglaistė pandemijos nuostolius ir sparčiai stiebėsi aukštyn. Vakcinų atsiradimas, ištobulintos ekonominės pagalbos priemonės ir Lietuvos ekonomikos struktūros atsparumas pandeminėms grėsmėms leido atskirti ekonominius procesus nuo kovų sveikatos fronte. Stebėjome subalansuotą ekonomikos plėtrą: ji rėmėsi tiek vidaus vartojimu, tiek ir įspūdingais į eksportą orientuotų veiklų rezultatais, o palanki kreditavimo aplinka ir siekis sumažinti priklausomybę nuo besipučiančių darbo kaštų lėmė didesnes produktyviųjų investicijų apimtis.

Statistikos departamento duomenimis, pernai realusis BVP pokytis, pašalinus sezono ir darbo dienų skaičiaus įtaką, buvo 5,1 proc. (nepašalinus sudarė 4,8 proc.). Paskutinį metų ketvirtį palyginti su III ketv. ekonomika (pašalinus sezono ir darbo dienų įtaką) stiebėsi išaugo 0,5 proc., o per metus – 4,8 proc.

Pramonė – atspariausias Lietuvos ekonomikos stuburo slankstelis. Kertiniu ekonomikos lokomotyvu visus metus išliko apdirbamoji gamyba. Gamintojai stebino dviženkle tiek produkcijos, tiek eksporto apimčių plėtra. Vakarų ekonomikoms atsigaunant, staigiai atšoko ir globali paklausa galutinio ir tarpinio vartojimo prekėms bei žaliavoms. Daugelyje pasaulio vietų gamintojai šį paklausos šuolį pasitiko pustuščiais sandėliais ir po karantino praretėjusiomis darbuotojų gretomis. Lietuvos gamybos įmonės sureagavo lanksčiai ir šiomis atsivėrusiomis nišomis pasinaudojo. Trumpėjant tiekimo grandinėms, jos perėmė užsakymus ir stebino istoriniais gamybos apimčių rekordais.

Nors suvaržytos pirmosios metų pusės ekonominius rezultatus gelbėjo eksportuotojai, ilgainiui ekonomikos augimas tapo labiau subalansuotas. Pasibaigus karantinui buvo galima stebėti energingą ir vidaus paklausa mintančių veiklų vystymąsi – kaip ir 2020 m., taip ir pernai po karantino suveikė suspaustos spyruoklės efektas.

Paslaugas ir prekybą gaivino atvertos vartotojų piniginės. Vartotojų optimizmą kurstė viruso suvaldymas, vakcinacijos pažanga, gyventojų sąskaitose susikaupusios solidžios pinigų sumos, gerėjantys darbo rinkos ir pajamų rodikliai. Šios aplinkybės lėmė įspūdingą mažmeninės prekybos apyvartų augimą ir leido atsitiesti namų ūkių paklausa mintančioms paslaugoms. Atkuto ir labiausiai nuo pandemijos nukentėję apgyvendinimo, maitinimo, turizmo, sporto, rekreacijos, pramogų ir kultūros sektoriai.

Prie vidaus paklausos atsigavimo stipriai prisidėjo ir rekordinis būsto rinkos aktyvumas, įliejęs energijos su šiais procesais susijusioms veikloms. Vis dėlto, kalbant apie statybų sektoriaus rezultatus, tik būsto plėtros segmentas ir buvo dinamiškas, negyvenamosios paskirties plėtra buvo itin vangi, o inžinerinių statinių – net kuklesnė nei 2020-aisiais. Tam įtakos galėjo turėti viešųjų investicijų perstumdymai, tad teigiamas poveikis, tikėtina, nusistums į ateitį. Procesus statybų sektoriuje pernai ypač stipriai apsunkino sutrikęs statybinių medžiagų tiekimas, kainų svyravimai ir darbuotojų trūkumas.

Šiemet nusimato gerokai sudėtingesnė distancija. Nors metai dar tik prasideda, Lietuvos ekonomikos plėtrai klostosi ne itin palanki aplinka. Rizikos židinių, kurie gali apkarpyti Lietuvos ekonomikos plėtros perspektyvas, apstu tiek šalies viduje, tiek išorėje.

Aukščiausi nuo 2009 m. infliacijos tempai gali kėsinasi į gyventojų lūkesčius ir reikšmingai apkramto perkamąją galią. Tai vers vartotojus keisti savo vartojimo pasirinkimus ir elgseną. Brangstant pirmos būtinybės prekėms ir paslaugoms, šių išlaidų išvengti nelengva, tad tenka atsisakydami ne pirmos svarbos, ar prabangos prekių ir paslaugų.

Sunku prognozuoti, kada atlėgs Europą apėmusi energetikos krizė. Energijos kainų šokas mūsų gamintojus ne tik veikia tiesiogiai per besipučiančias sąnaudų eilutes, bet ir skaudžiai kerta Lietuvos kertinėms rinkoms Vakaruose, kurių ekonomikos jau kurį laiką siunčia nevienareikšmius signalus ir verčia nerimauti dėl atsigavimo tvarumo.

Neramu dėl eksporto, kuris pernai buvo viena kertinių Lietuvos ūkio sėkmės dedamųjų, plėtros tvarumo. Jau vien įspūdinga palyginamoji bazė slopins augimo skaitinę išraišką, tačiau daugiausia neapibrėžtumų kyla dėl atsiradusių geopolitinių įtampų.

Indrė Genytė-Pikčienė yra „INVL Asset Management“ vyriausioji ekonomistė

2022 01 31 09:29
Spausdinti