Rutina ir kasdienybė bus tai, ką daugelis norėtų susigrąžinti 2021 m. Įsprausti tarp valstybių ir savo namų sienų žmonės visame pasaulyje tikėsis, kad gyvenimas grįš į įprastas vėžes. Iš tiesų, taip ir nutiks 2021-aisiais, tačiau ne iš karto ir dar ne visiems.

2020 m. dažniausiai tariamus žodžius COVID-19, „pandemija“ ir „karantinas“ netrukus turėtų nurungti kiti, nors iš to paties repertuaro – vakcina ir skiepai. Lapkritį pasirodę pranešimai apie kelių farmacijos bendrovių sėkmingai sukurtas vakcinas žmonijai įkvėpė vilties. Gruodžio pabaigoje JAV ir kitose turtingiausiose Vakarų pasaulio valstybėse bus pradėti skiepyti kovos su COVID-19 fronte dirbantys medikai, o persiritus metams – globos namų gyventojai ir personalas, didžiausiai rizikos grupei priskiriami gyventojai ir galiausiai visi kiti.

Nuo pirmos koronaviruso bangos sėkmingai išsisukusi Lietuva su kaupu atsiėmė per antrą. Tai didins visuomenės spaudimą ir šalies gyventojų paskiepijimo operacija taps svarbiausiu išbandymu naujajai Vyriausybei. Atsainiai ir chaotiškai su pandemija kovojęs Aurelijus Veryga pasitraukė iš sveikatos apsaugos ministro posto Lietuvos vardui mirgant labiausiai nuo COVID-19 kenčiančių valstybių sąrašo viršuje, o su juo, tikėkimės, pranyks ir valdžios įprotis dėl pandemijos atsakomybę krauti esą pernelyg atsipalaidavusiems gyventojams.

Antra koronaviruso banga mažiau ar skaudžiau palietė kiekvieną, nes retas, jei ir išsisuko pats, nepažįsta lengviau ar sunkiau persirgusio (ar mirusio) kaimyno, bendradarbio, šeimos nario ar bent sekamos socialinių tinklų žvaigždės. Šios skaudžios pamokos geroji pusė – skeptikų ir COVID-19 neigėjų gretos aptirpo ir lengviau pavyks paskiepyti kritiškai būtiną dalį šalies gyventojų.

Jei COVID-19 atsitrauks ir nebepakils trečia ar ketvirta jo banga, galima tikėtis spartaus ekonomikos atsigavimo, gyventojams entuziastingai plūstant ne tik į biurus, bet ir į kavines, renginius, prekybos centrus bei kurortus. Tiesa, verslui teks laižytis žaizdas, o daliai ir pripažinti, kad per pandemijos sukeltą krizę patirti sužalojimai nebepagydomi.

Jei COVID-19 atsitrauks ir nebepakils trečia ar ketvirta jo banga, galima tikėtis spartaus ekonomikos atsigavimo, gyventojams entuziastingai plūstant ne tik į biurus, bet ir į kavines, renginius, prekybos centrus bei kurortus. 

Politikoje ir visuomeniniame gyvenime taip pat galime tikėtis grįžimo prie normalumo. Dešiniųjų valdžia bus užsiėmusi koronaviruso padariniais, o jei liks laiko ir energijos, galbūt imsis ir esminių reformų švietimo, sveikatos ir socialinės apsaugos srityse. Būtų gerai, kad neatidėliotų, kol visuomenės ir žiniasklaidos palankumo neištirpdė intrigos, rietenos ir neišvengiami skandalai.

Užsienyje taip pat bus grįžtama prie normalumo, daugelio Europos lyderių palengvėjimui, Baltuosiuose rūmuose vietoj chaoso kėlusio Donaldo Trumpo įsikūrus nuosaikiam ir nuosekliam Joe Bidenui. Jis sieks sugrąžinti JAV lyderystę pasaulinėje arenoje, nors, kaip ir pirmtakas, daugiausia dėmesio skirs varžyboms su Kinija.

Lietuvoje tai bus metai be rinkimų, bet vieni itin svarbūs vyks ES, didžiausioje ir įtakingiausioje bloko valstybėje. Svarbiausias jų rezultatas žinomas iš anksto – Angelos Merkel era baigiasi, vienintelė likusi intriga – kas pakeis ją Vokietijos kanclerio poste.

Nebus ramu ir Lietuvos kaimynystėje. Koronavirusas nemenkai prisidėjo prie sumaišties Rusijos įtakos zonoje esančiose valstybėse, kuriose Kremliaus įtaka susvyravo. Daugeliu atvejų tai teigiamas ženklas, bet ir nestabilumo šaltinis.

Didžiausias galvos skausmas – Baltarusija, kurioje teberusena protesto nuotaikos prieš rinkimus suklastojusį Aliaksandrą Lukašenką. Kol kas įmanomi visi scenarijai – nuo žiauraus susidorojimo su protestuotojais iki naujų rinkimų, į postą atvesiančių dar vieną Kremliaus marionetę ar iš tiesų nepriklausomą politiką.

Lenkijos valdančiuosius populistus kopijavusiai Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungai pasitraukus į opoziciją, naujoji Lietuvos valdžia žadėjo mažiau paramos ir daugiau kritikos žmogaus teises ir teisės viršenybės principus mindančioje, bet strategiškai svarbioje šalyje.

Apie žmogaus teises, tikėtina, bus plačiau diskutuojama ir Lietuvoje, pirmiausia Laisvės partijai mėginant įvykdyti rinkėjams duotus pažadus įteisinti tos pačios lyties asmenų partnerystę. Tai gali kelti pernelyg daug aistrų Seime ir feisbuko burbuluose, o reikėtų greitų ir ryžtingų sprendimų. Todėl leiskite palinkėti, kad 2021-aisiais ne tik grįžtume prie 2019-ųjų normalumo, bet ir žengtume keletą tvirtų žingsnių į ateitį.

Ovidijus Lukošius yra žurnalų IQ, „Pasaulis 2021“ vyriausiasis redaktorius