Meniu
Prenumerata

trečiadienis, liepos 24 d.


KOMENTARAS
2024 m. biudžetas kontraciklinis, bet Mastrichto raudona linija per arti
Indrė Genytė-Pikčienė
Asmeninis archyvas
I. Genytė-Pikčienė.

Su valstybės biudžetu kalami pamatiniai kuolai, į kuriuos remsis kitų metų Lietuvos ekonominis gyvenimas. Gyventojams biudžetas siunčia ne vieną palankią žinutę: dirbančiųjų ir žemiausias pajamas uždirbančių atlyginimų augimą programuos 10 proc. didinamas mėnesinis minimalus atlyginimas, 20 proc. keliamas neapmokestinamas pajamų dydis, didės viešojo sektoriaus atlyginimai, 12 proc. augs vidutinė senatvės pensija, o tai yra beveik dvigubai sparčiau, nei Finansų ministerija prognozuoja, kad kils vidutinis darbo užmokestis šalyse, šeimos su vaikais gaus didesnius vaiko pinigus.

Valdžios sektoriaus pajamos nuo planuojamų šiemet surinkti pajamų padidės 7,4 proc. Biudžeto prielaidoms naudotos Finansų ministerijos ekonominės prognozės yra palyginti konservatyvios. Gerokai kukliau nei Lietuvos bankas, prognozuotas kitąmet atlyginimų augimas. Tad ir darbo mokesčių sunešamų pajamų augimas bus kuklesnis. Atslūgus infliacijos bangai nebebus ir tokio masto, kaip pernai ir šiemet, infliacinių PVM pajamų. Gali įsijungti žemesnės vartojimo pavaros, augti taupymas. Mokesčių reforma atidėta, išskyrus siekiamą pakeisti NT mokestį ir pelno mokesčio lengvatos stambiems į aukštą pridėtinę vertę orientuotiems projektams praplėtimą. Vis dėlto, prie tvaresnių ilgalaikių biudžeto pajamų šaltinių teks grįžti ateityje.

2,9 proc. siekiantis planuojamo biudžeto deficito santykis su BVP savyje slepia rizikų. Iš vienos pusės, kadangi Lietuvos ekonomika šiemet slystelėjo į neigiamą teritoriją, o kitąmet prognozuojamas BVP augimas taipogi nesieks Lietuvos ūkio potencialo, kontraciklinis – ekonomiką palaikantis – biudžeto poveikis su gilesniu deficitu yra pateisinamas. Vis dėlto, skirtumui tarp pajamų ir išlaidų padengti Lietuvai teks skolintis, o skolinimosi kaina yra gerokai išaugusi, tad ilgainiui didės ir skolos aptarnavimo našta.

Prie tvaresnių ilgalaikių biudžeto pajamų šaltinių teks grįžti ateityje.

Be to, nuo kitų metų vėl įsigalios visoms ES narėms taikomos fiskalinės drausmės taisyklės, pagal kurias viešojo sektoriaus deficitas negali viršyti 3 proc. BVP. Tiesa, Lietuva ES suteiktomis galimybėmis pagyventi ne pagal kišenę nepasinaudojo ir tik 2020 m. pandemijos akivaizdoje viršijo 3 proc. BVP raudoną liniją. Vėliau, tiek pernai, tiek užpernai biudžeto deficito santykis su BVP buvo itin neženklus (atitinkamai -1,2 proc. ir 0,6 proc.). Šiemet metai biudžeto pajamų surinkimu irgi yra palankūs, tad deficito ir BVP santykis neturėtų viršyti 2 proc.

Galbūt tai strategiškai suplanuotas Vyriausybės ėjimas biudžetą pateikti su deficitu, kuris stipriai priartėjęs prie fiskalinės drausmės taisyklių raudonos ribos, kad būtų užkirstas kelias papildomoms išlaidų iniciatyvoms. O jų tikrai nusimato nemažai, nes kitąmet net treji rinkimai, o politikai priešrinkiminiu laikotarpiu kaip niekad iniciatyvūs. Vis dėlto, makroekonominis neapibrėžtumas išlieka vis dar didelis ir rizikos dėl kitų metų vangesnio tiek BVP augimo, tiek prastesnių kitų biudžeto pajamas veikiančių rodiklių perspektyvos yra, tad turėti pasilikus manevro laisvės būtų sveika. 2,9 proc. nuo BVP biudžeto planas tokios laisvės nepalieka.

Indrė Genytė-Pikčienė yra INVL vyriausioji ekonomistė

2023 10 06 11:28
Spausdinti