Asmeninis archyvas2025 m. Lietuvai buvo svarbūs ne tik geopolitiniais sprendimais. Vidaus politikoje lūžo pažadai, triukšme reikėjo ieškoti esmės, nepasiduoti vedžiojimui už nosies, patiems sekti, vertinti, analizuoti. Šie metai kitokie nebus. Gynybos išlaidų didinimas, mokesčių ir pensijų reformos – svarbiausi įvykiai, ištikę šalies ekonomiką 2025-aisiais. Ką verta sekti, kad laiku įžvelgtume esmines ekonomikos tendencijas?
IQ redakcija rašo apie verslą, politiką, kultūrą ir kitus svarbiausius visuomenės reiškinius. Mes kuriame kokybišką ir išskirtinį turinį. Kviečiame mus palaikyti prenumeruojant mūsų žurnalą sau ar jums artimiems žmonėms mūsų prenumeratos svetainėje https://prenumeratoriai.lt/. Užsisakiusiems žurnalą metams – visas turinys iq.lt svetainėje nemokamas.
Visų pirma, dirbančiųjų ir pensininkų santykį. Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija prognozuoja, kad iki 2050 m. darbingo amžiaus asmenų skaičius Lietuvoje sumažės 30 proc., o šiuo metu fiksuojamas 3:1 dirbančiųjų ir pensininkų santykis 2050 m. pasieks 2:1.
Dabartinė „Sodros“ pensija Lietuvoje pakeičia vidutiniškai tik 38 proc. buvusių darbo pajamų. Tai antras mažiausias dydis visoje ES. Skaičiuojama, kad oriam gyvenimui senatvėje jis turėtų siekti 70–80 proc., todėl 2026 m. tikrai seksime, ar dalis iš antrosios pensijų pakopos atsiimtų lėšų bus investuojama į ilgalaikį taupymą ar, deja, į vartojimą. Žmogui pasirinkus pastarąjį variantą, trumpalaikis pinigų įliejimas į ekonomiką tik padidintų infliaciją ir susilpnintų gyventojų finansinį saugumą ateityje.
Patikėjus visą pensiją valdžiai, bus svarbu ir tai, ar šalies demografinė padėtis gerėja. Nors 2025 m. Lietuvoje papildomai apsigyveno 6,3 tūkst. žmonių, prognozuojama, kad 2050 m. pradžioje Lietuvoje bus 2,68 mln. nuolatinių gyventojų, tai yra 7,3 proc. mažiau negu praėjusių metų pradžioje. O pasak Jungtinių Tautų, Lietuva per šį laikotarpį patirs šeštą didžiausią santykinį populiacijos nuosmukį pasaulyje. Naivu tikėtis, kad magiškai pasikeis ir gimstamumo rodikliai, kurie nuo 2009 m. nuosekliai mažėja. Todėl visiems, atsiėmusiems antrojoje pensijų pakopoje sukauptas lėšas ir neplanuojantiems kaupti alternatyviai, bus vertinga sekti migracijos duomenis. Saugios darbo migracijos užtikrinimas taps vis aktualesniu klausimu galvojant ne tik apie Lietuvos verslo konkurencingumo užtikrinimą, bet ir gyventojus, nusprendusius savo pensiją patikėti valdžiai.
Įdarbinę bent pusę šiuo metu nedarbo išmokas gaunančių žmonių, šalies biudžetui sutaupytume per 274 mln. eurų per metus.
Kitas rodiklis signalizuos apie riziką šalies įmonių konkurencingumui, o su tuo ir ekonomikai. Nedarbo lygis Lietuvoje nuo pandemijos pradžios nors nesmarkiai, bet sumažėjo (2020 m. III ketv. – 9,3 proc.; 2025 m. III ketv. – 6,6 proc.), o laisvų darbo vietų lygis augo (atitinkamais laikotarpiais nuo 1,4 iki 2,2 proc.). Tai iš dalies rodo, kad dalis bedarbių grįžo į darbo rinką, tačiau vis dar nemažai žmonių pasirenka likti bedarbiais: arba neturi galimybių dirbti, arba jų kvalifikacija yra nepakankama. Nemažai prie to prisideda ir socialinių išmokų sistema, kuri yra dosni ir neskatina grįžti į darbo rinką, dirbti legaliai arba persikvalifikuoti.
Nenuostabu, kad šiemet vėl užimame pirmą vietą ES pagal nedarbo spąstų rodiklį – daliai žmonių finansiškai gali būti nepalanku pradėti dirbti – pajamos iš išmokų ir lengvatų gali prilygti potencialioms darbo pajamoms ar jas net viršyti.. Dalį lietuvių valdžios mokamos išmokos įkalina nedarbe, metams bėgant grįžti dirbti darosi vis sunkiau, susiformavęs įprotis net gali būti perduodamas iš kartos į kartą. Tokia socialinė rūpyba atsigręžia prieš žmogų. Galiausiai atsiliepia ir Lietuvos ūkio konkurencingumui – įmonės stokoja darbuotojų.
Skaičiuojame, kad, įdarbinę bent pusę šiuo metu nedarbo išmokas gaunančių žmonių, šalies biudžetui sutaupytume per 274 mln. eurų per metus. Kol kas Ingos Ruginienės Vyriausybė to nesiima: šių metų biudžete numatytas tik dar spartesnis socialinių išmokų augimas – dėl indeksavimo pokyčių ir sparčiau nei infliacija kilusių atlyginimų vietoj planuoto 1 proc. jos didės 5–6 proc.
*****susije*****
Kad ir kaip būtų nepopuliaru, būtina ir toliau sekti žingsnius, kurie didina Lietuvos įsiskolinimą. 2026 m. valstybės skola augs dar 6,4 mlrd. eurų, o 2028 m. gali pasiekti 50 mlrd. eurų. Neabejotinai reikia didinti finansavimą valstybės saugumui, tačiau kartu su skolos rašteliais turi eiti ir pasižadėjimai atrasti efektyvumo rezervus viešajame sektoriuje – parduoti įsiterpusią arba nenaudojamą valstybinę žemę, atsisakyti valstybės ir savivaldybių baseinų, knygynų ir pirčių, taip pat didinti biurokratijos greitį ir efektyvumą. Tam irgi reikalingi rodikliai – laiko, greičio, poveikio, kaštų ir naudos.
Apibendrinant, kiekvienas šių rodiklių – demografijos, pensijų, darbo rinkos, skolos – rodo, kiek atsakomybės už savo metus turime patys, o kiek atiduodame valdžios globai. Kol kas svarstyklės linksta į pastarąją pusę. Iš čia ir svarbiausias egzaminas, kurį laikysime šiais metais, – pilietiškumo. Aktyvaus, ne pasyvaus rūpinimosi savimi ir savo aplinka, bendruomene, neužkraunant naštos kitiems ir užsiimant produktyvia veikla.
Martynas Gruodis yra Lietuvos laisvosios rinkos instituto partnerysčių vadovas
