Meniu
Prenumerata

pirmadienis, balandžio 22 d.


KOMENTARAS
A. Anušausko atstatydinimo spektaklis apnuogino Lietuvos ydą – politinės brandos deficitą
Ovidijus Lukošius
Asmeninis archyvas
O. Lukošius.

Atsistatydinimo pareiškimą priverstas parašyti dabar jau buvęs krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas tuoj pat puolė daryti tai, ką pastaruosius pusketvirtų metų pademonstravo mokąs geriausiai, – rinktis patiktukus feisbuke.

Penktadienį nutekėjus informacijai apie prarastą ministro kėdę, jau šeštadienio rytą A. Anušauskas buvo priimtas prezidentūroje paties rūmų šeimininko Gitano Nausėdos. Kodėl šis aukojo brangias taip vertinamo savaitgalio valandas, nuspėti nesunku – artėjant prezidento rinkimams populiariausio konservatoriaus A. Anušausko konfliktas su premjere ir, svarbiausia, rinkimų varžove Ingrida Šimonyte buvo tarsi tiesiai prie burnos atlėkęs keptas karvelis. Teliko išsižioti.

Bet dar ilgai išsižiojusi, tik iš nuostabos, turėjo likti visa Lietuva ar bent politika besidominti, sveiko mąstymo dovanos nepraradusi jos dalis. Dar labiau žandikaulis gali atvipti, ieškant atsakymų į klausimus, kokios visos šitos, pacituokime patį prezidentą G. Nausėdą, „Santa Barbaros“ priežastys ir tikslai?

Pradėkime nuo A. Anušausko. Jo priklausomybė nuo feisbuko su visomis iš to išplaukiančiomis pasekmėmis buvo žinoma ir prieš metus, ir prieš dvejus. Populiarumo apsvaigintas buvęs krašto apsaugos ministras ne kartą nesulaikė liežuvio už dantų – pasakydavo daugiau, nei reikėtų, ir skubėdavo pranešti kitas „geras naujienas“. Tai, žinoma, kėlė kitų kolegų pyktį, nes „geros naujienos“ yra gana tvirta politinės konkurencijos valiuta. A. Anušauskui pateikti kaltinimai, esą jis skiria per mažai energijos savo pareigoms, taip pat yra su kiek pasibaigusiu galiojimo terminu – darboholizmu jo nebūtum įtaręs ir anksčiau.

IQ redakcija rašo apie verslą, politiką, kultūrą ir kitus svarbiausius visuomenės reiškinius. Mes kuriame kokybišką ir išskirtinį turinį. Kviečiame mus palaikyti prenumeruojant mūsų žurnalą sau ar jums artimiems žmonėms mūsų prenumeratos svetainėje https://prenumeratoriai.lt/. Užsisakiusiems žurnalą metams – visas turinys iq.lt svetainėje nemokamas.

Tad viena įtikinamiausių versijų, kad A. Anušausko karjeros Vyriausybėje saulėlydį lėmė dėlionės ir skaičiavimai Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų partijos viršūnėje, kuri jau seniau norėjo juo atsikratyti, tačiau tam ieškota tinkamos progos. Laurynas Kasčiūnas turi užsitarnavęs autoritetą tarp eilinių partijos narių. Šis geidžiamas krašto apsaugos ministro postas gali būti sandorio dalis prilaikyti savo politines ambicijas, kai po Seimo rinkimų bus renkamas naujas partijos pirmininkas, o Gabrielius Landsbergis į šį postą žada nebepretenduoti.

Tą šeštadienio rytą prezidentūroje A. Anušauskas pranoko pats save, paskelbęs apie korupciją perkant ginkluotę. A. Anušauskas užsitėškė dar vieną riebią reputacijos dėmę, o ant jo numestos banano žievės paslydo ir G. Nausėda. Net jei tai tiesa ir jei Lietuva turėtų atsakingus vadovus, ši informacija turėjo likti už uždarų durų ir būti perduota tirti teisėsaugos pareigūnams. Bet G. Nausėda nusprendė išreikšti gilų susirūpinimą ir surengti realybės šou su vaidmenimis generalinei prokurorei ir Specialiųjų tyrimų tarnybos direktoriui.

A. Anušauskas užsitėškė dar vieną riebią reputacijos dėmę, o ant jo numestos banano žievės paslydo ir G. Nausėda.

Kam rūpi, kokią tai žinią siunčia piliečiams, karštligiškai ieškant šaltinių sparčiai didėjančiam krašto apsaugos biudžetui finansuoti?

I. Šimonytės veiksmai irgi neatlaiko kritikos. Ji turėjo argumentuotai paaiškinti, kodėl atleidžia krašto apsaugos ministrą ir, ne mažiau svarbu, kodėl būtent dabar, likus vos pusmečiui iki Seimo rinkimų? Rudenį prasidės aktyvi politinė kova, tad naujas ministras per likusias savaites suspės nebent apšilti kojas.

Mėgėjiška partija lošiama ir su pinigų šaltinių gynybos išlaidoms paieškomis. Ko tikimasi iš profesionalaus ir bent save gerbiančio Vyriausybės vadovo? Konkrečių sprendimų. I. Šimonytė turėtų padėti ant stalo scenarijų, du ar, daugių daugiausia, tris su galimais sprendimais – iš kur bus gaunama pinigų, kokį tai poveikį turės ekonomikai, kokios kitos rizikos. Ir tada kviesti tartis bei diskutuoti. Dabar lieka įspūdis, kad sprendimą tikimasi susapnuoti arba šį galvos skausmą perduoti kitai Vyriausybei.

Gal tai užkrečiama? G. Landsbergis irgi nuolat gąsdina rusais už vartų, užuot teikęs sprendimus ne tik kaip reikėtų gintis, bet kaip atgrasyti Kremliaus režimą net nuo tokių minčių. Ar čia tokia konservatorių rinkimų strategija? Jei taip, vargu ar ji bus naudinga partijai, bet tikrai žalinga Lietuvai – jau ne tik užsienio investuotojai stengiasi laikytis kuo atokiau, bet ir Lietuvos verslas pelną kreipia į projektus kitose šalyse. Net kiek prakutę piliečiai gulasi ir keliasi su mintimi, kokį turtą parduoti Lietuvoje ir įsigyti Ispanijoje.

A. Anušausko atstatydinimo spektaklis dar kartą apnuogino didelę Lietuvos ydą – politinės brandos deficitą. G. Nausėdai penkerių metų neužteko. Gerokai senesnių politikos vilkų I. Šimonytės ir ypač A. Anušausko pavyzdys optimizmo neįkvepia – kai kam subręsti neužtenka ir viso gyvenimo.

Ovidijus Lukošius yra IQ vyriausiasis redaktorius

2024 03 27 06:45
Spausdinti