Asmeninis archyvasLietuvos vežėjai ne veltui muša nerimo varpais: kasmet augant akcizams degalams ir šiam augimui prognozuojant kainų aukštumas, mūsų valstybė nėra numačiusi jokio mechanizmo ar įrankio, realiai galinčio sumažinti šio verslo patiriamus kaštus. Ir vežėjai, ir bet kuris kitas automobilio savininkas degalų kainų augimą turi prisiimti kaip riziką, kuri vienu ar kitu atveju paplonins įmonės ar asmeninę piniginę. Bet ar yra įrankių, kurie padėtų krovinių pervežimo verslui ir galėtų papildyti mūsų, o ne kurios kitos Europos valstybės, biudžetą.
Be jokių abejonių, degalų akcizai ir nuolatinis jų augimas – labai aktuali ir skausminga tema įmonėms, turinčioms krovinių pervežimo transportą.
Akcizo mokestis dyzeliniam kurui Lietuvoje didinamas jau antrus metus iš eilės. Jis didėjo 2024 metais, buvo padidintas ir 2025 m.
2024 m. Lietuvoje buvo taikomas 410 Eur akcizo tarifas 1000 litrų dyzelino. Nuo 2025 m. pastovios dalies akcizo tarifas pakilo iki 466 Eur už 1000 l. Taip pat atsirado kintamoji dalis (CO2), kurios dydis nuo 2025 m. yra 53,6 Eur už 1000 l dyzelino. Remiantis Lietuvos energetikos agentūra, akcizo tarifo didėjimas Lietuvoje dyzeliniam kurui numatomas mažiausiai ateinančius trejus metus.
Nuo ateinančių metų Lietuvoje akcizo dyzelinui pastovioji dalis kils iki 500 Eur/1000 l, lygiagrečiai kas metus didėjant kintamai daliai. O pastarosios „matematika“ čia paprasta: 2026 m. didės net 95 proc. palyginti su 2025 metais, 2027 m. – dar 25 proc., o nuo 2028 m. – dar 20 proc.
Dyzelinas išlieka pagrindinis energijos šaltinis transporto ūkyje
Be jokių abejonių, dyzelinas yra pagrindinis energijos šaltinis, naudojamas komercinio transporto ūkiuose.
Kaip rodo oficialūs statistiniai duomenys, kelių transporte 2020 m. buvo sunaudota beveik 2 mln. tonų degalų, iš kurių 82,9 proc. sudaro kelių dyzelinas, 12,6 – automobilių benzinas, 4,5 proc. – suskystintos dujos.
2022 m. kelių transporte sunaudota kiek mažiau nei 2 mln. tonų degalų, iš kurių 81,5 proc. – dyzelinas, 14,2 proc. – benzinas, 4,3 proc. – suskystintos dujos.
Europos „žaliojo kurso“ kryptis skatina persiorientuoti į mažiau taršius energijos šaltinius, tačiau svarbu suprasti, jog šiandien dienai komercinis transportas, ypač vilkikų sektorius, neturi galimybės rinktis, nes gamintojai ne tik negali pasiūlyti alternatyvia energija varomų transporto priemonių konkurencinga kaina, bet ir kol kas nėra infrastruktūros, kuri užtikrintų minėtos energijos prieinamumą (pvz. el. krovimo stotelių tinklai). Nekalbant jau apie tarptautinius pervežimus, kurie sudaro didžiausią dalį Europos vartotojų prekių aprūpinime, kurie net negali svarstyti elektra varomo vilkiko, nes galintis nuvažiuoti šimtus kilometrų pakrautas, šiandien dienai net nėra pagamintas. Elektra ar kitos netaršios technologijos į sunkvežimių parkus kol kas skverbiasi lėtai. Įvertinus propaguojamą „žaliąjį kursą“, šio sektoriaus perspektyvoje laukia dideli pokyčiai, pasirenkant energijos šaltinį. Bet suprantame, kad tai nebus nei ryt, nei poryt, nei artimiausioje perspektyvoje, nes vilkikų gamintojai kol kas negali pasiūlyti – pakeisti visą transporto parką labiau žaliu ir mažiau taršiu reikštų ne tik išskirtinai milžiniškus kaštus, bet ir verslo apribojimus, kaip pavyzdys maža elektrinių vilkikų galia ir ribotas nuvažiuojamas kilometražas neatliepia šiandieninio verslo poreikių.
Tad „žaliasis kursas“ komercinio transporto srityje, kol kas laukia savo laiko, tačiau jau šiandien numatoma akcizų kėlimo politika kurui kelia realias grėsmes pervežimo įmonėms.
Lietuva skatina „degalų turizmą“?
Tarp Baltijos šalių šiuo metu didžiausi akcizai benzinui yra Latvijoje (0,602 Eur/l), o dyzelinui – Lietuvoje (0,5136 Eur/l).
Tarp lyginamų šalių (Baltijos šalys, Lenkija ir Vokietija) mažiausiai apmokestinamas (akcizai ir kiti netiesioginiai mokesčiai) benzinas yra Lenkijoje, o dyzelinas – taip pat Lenkijoje bei Estijoje.
Palyginti su kaimyninėmis šalimis, šiai dienai Lietuva pagal taikomą akcizo dyzelinui tarifo dydį – yra pirmoje vietoje regione. Toliau rikiuojasi Latvija, Estija ir mažiausias tarifas – kaip minėta, Lenkijoje. Beje, šioje valstybėje bei Estijoje yra nulinis kintamosios dalies akcizo tarifas.
Valstybės, nustatydamos akcizų dydžius, vertina kaimyninių šalių apmokestino dydžius, siekiant išvengti didelio skirtumo kainose, atsirandančiose dėl mokestinės politikos, įskaitant taikomą akcizą. Taip siekiama išvengti „degalų turizmo“. Tad, jei, pavyzdžiui, kaimyninės šalys didintų akcizus, tai būtų galimas paskatinimas ir Lietuvai juos peržiūrėti ir padaryti tą patį. Ir atvirkščiai, padidinus mokesčius degalams, bet neįvertinus kaimyninių šalių politikos bei strategijos, valstybė gali sulaukti priešingo rezultato – biudžeto pajamų bus surinkta mažiau, nes verslas ir vartotojai ieškos galimybių įsigyti degalų pigiau kaimyninėse valstybėse.
Deja, tenka konstatuoti, kad mūsų įmonės klientų pateikiami duomenys rodo, kad „degalų turizmas“ kasdien įgauna vis didesnius mastus. Kaip matome, Lietuvos vežėjai pakeitė pylimo įpročius ir didesnę dalį kuro jau pila Lenkijoje.
Latvijos vežėjai taip pat nusigręžia nuo Lietuvos ir sumažino apimtis mūsų šalyje, jas perkeldami į savo šalį ar Lenkiją.
„Edenred Finance“ iš esamų klientų pateikiamų duomenų mato ne tik didesnį pylimų skaičių Lenkijoje, tačiau ir pardavimų skyrius stebi padidėjusį Lietuvos susidomėjimą dėl galimybės susigrąžinti mokesčius kaimyninėse šalyse.
Kitų valstybių praktika: didina ir akcizą, ir jo grąžinimą
Lietuvoje šiuo metu nėra grąžinama akcizo mokesčio dalis, nors tai būtų viena iš galimybių bei priemonių suvaldyti kylančias kuro kainas.
Tokios valstybės kaip Belgija, Prancūzija, Italija ir Slovėnija taiko didesnį akcizo tarifą negu Lietuva, tačiau po akcizo dalies grąžinimo procedūros (transporto priemonėms sunkesnėms negu 7,5 t), faktiškai sumokėtas akcizas pvz. Prancūzijoje yra bent 13 proc. mažesnis; Italijoje – net 23 proc. mažesnis nei Lietuvoje.
Minėtos šalys taiko dalinio akcizo grąžinimą visiems Europos Sąjungos vežėjams, kurie atitinka keliamus reikalavimus.
Lietuva galėtų imti pavyzdį iš Belgijos, kuri, pristačiusi dalinį akcizo grąžinimą vietiniam ir tarptautiniam transportui, sunkesniam nei 7,5 t, gerokai padidino dyzelino pardavimus šalyje.
Pradėjus grąžinti dalį akcizo vežėjams, galima būtų ne tik susigrąžinti Lietuvos vežėjų pylimus Lietuvoje, tačiau pritraukti ir papildomo tranzitinio srauto, kuriam šiuo metu labiau apsimoka degalus piltis kaimyninėse šalyse. Tokiu būdu papildomi tarptautinių vežėjų degalų pirkimai, sumokami akcizo ir PVM už kurą mokesčiai padėtų surinkti papildomas pajamas būtent į mūsų valstybės biudžetą, o ne „padovanoti“ juos kaimynams.
Loreta Grekauskienė yra „Edenred Finance“ generalinė direktorė
