Asmeninis archyvasLietuvoje aktyviai diskutuojama, kaip papildyti biudžetą, nevarginant darbo pajamų ir įmonių pelno mokesčiais. Daugelis šalių pastaraisiais dešimtmečiais diversifikavo mokesčių bazę ir skyrė daugiau dėmesio nekilnojamojo turto, vartojimo bei aplinkosauginiams mokesčiams. Ypač akcentuojami elgseną koreguojantys mokesčiai, kurie ne tik papildo iždą, bet ir skatina visuomenei naudingus įpročius – sveikesnį gyvenimo būdą ir tvaresnį vartojimą.
Pastarasis aspektas ypač domina politikos formuotojus: ar fiskalinės priemonės gali skatinti visuomenę rinktis sveikesnius, tvaresnius įpročius? Tarptautinė patirtis rodo, kad tinkamai suderinti „carrot and stick“ – apdovanojimo ir bausmės – metodai gali duoti apčiuopiamų rezultatų.
Alternatyvių mokesčių spektras – platus
Vienas ryškiausių jų pavyzdžių – nekilnojamojo turto (NT) mokesčiai. Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) duomenimis, vidutiniškai EBPO šalyse NT mokesčiai sudaro apie 5,3 proc. visų valstybės pajamų.
Lietuvoje NT mokestis iki šiol iš tiesų buvo traktuojamas kaip „prabangos“ mokestis. Pavyzdžiui, 2022 m. jį mokėjo vos apie 37 tūkst. gyventojų. Naujai siūloma schema apimtų beveik visus būstus, neatsižvelgiant į jų skaičių ar vertę, nustatant nedidelį tarifą ir galbūt neapmokestinamąją vertę kiekvienam savininkui.
Ekonomistų teigimu, simbolinis kasmetinis mokestis už nekilnojamąjį turtą gali atvėsinti įkaitusią būsto rinką ir atgrasyti nuo perteklinių investicijų į „betoną“ – vietoj to skatinti investuoti į verslą, technologijas ar kitus produktyvius aktyvus.
Dar viena kategorija – aplinkosauginiai ir automobilių mokesčiai, kurių spektras itin platus, nuo anglies dioksido (CO₂) emisijų apmokestinimo iki registracijos ir taršos mokesčių automobiliams. Aplinkosauginiai mokesčiai (energijos, kuro, transporto, taršos) ES sudaro vidutiniškai apie 2 proc. BVP (2022 m. – 317 mlrd. eurų visoje ES). Daug pajamų generuoja degalų akcizai, kelių mokesčiai, taršos leidimų pardavimas. Kai kurios šalys taiko ir tiesioginį anglies mokestį. Švedija dar 1991 m. įvedė CO₂ mokestį, kuris išaugo iki ~120 eurų už toną ir padėjo sumažinti taršą energetikos sektoriuje bei prisidėjo prie biudžeto finansų.
Automobilių mokesčių srityje esama ryškių skirtumų. Skandinavijoje ir Beniliukso šalyse yra įprasti kasmetiniai taršos mokesčiai ir solidūs registracijos mokesčiai, Pavyzdžiui, Danijoje iki 2016 m. naujo automobilio registracijos mokestis siekė net 180 proc. automobilio vertės (vėliau buvo sumažintas iki 150%). Tai reiškia, kad naujas automobilis dėl mokesčių kainuodavo beveik dvigubai brangiau. Tokia politika ženkliai papildo biudžetą ir kartu skatina rinktis mažesnius ar naudotus automobilius arba naudotis viešuoju transportu.
Norvegijoje per pastarąjį dešimtmetį naujų automobilių rinka transformavosi neatpažįstamai. Šalis, turinti didelius naftos išteklius, pasirinko strategiškai apmokestinti taršius benzininius ir dyzelinius automobilius dideliais mokesčiais, o elektromobilius atleisti nuo importo ir pridėtinės vertės mokesčių. Rezultatas – papildytas biudžetas ir beveik visi nauji automobiliai Norvegijoje yra elektriniai. 2024 m. net 89,3 proc. visų naujų parduotų automobilių buvo varomi elektra. Tai ne tik pasaulinis rekordas, bet ir aiški fiskalinės politikos sėkmė. Norvegijos pavyzdys rodo, kad, nuosekliai taikant mokesčių lengvatas bei išlaikant politikos tęstinumą nepaisant skirtingų vyriausybių, galima ilgam perlaužti vartotojų įpročius.
Sveikatos apsaugos srityje taip pat gausu įrodymų, kad kainų signalai mokestinėje politikoje yra veiksmingi. Švedija, ilgus metus nuosekliai keldama tabako akcizus ir ribodama rūkymą viešose vietose, kartu leido rinkai alternatyvius nikotino produktus, akcizas kuriems yra apie penkis kartus mažesnis nei įprastoms cigaretėms. Rezultatas – Švedijoje rūko vos 5,6 proc. suaugusių gyventojų, palyginti su 23% gyventojų vidutiniškai ES. Žinoma, labai svarbūs sėkmės faktoriai buvo edukacija bei alternatyvų prieinamumas, tačiau aukštos cigarečių kainos ir griežta tabako politika sudarė pagrindą tokiam elgesio pokyčiui ir kartu biudžeto papildymui.
Ne mažiau svarbūs gali būti ir akcizai bei vartojimo mokesčiai kitiems specifiniams produktams. Pavyzdžiui, cukraus mokestis, 2018 m. įvestas Jungtinėje Karalystėje saldintiems gėrimams, lėmė, kad jau pirmais metais daugiau nei pusė gėrimų gamintojų dar iki mokesčio įsigaliojimo sumažino cukraus kiekį savo produktuose, o vidutinis cukraus kiekis apmokestintuose gėrimuose sumažėjo beveik 29 proc..
Darbo ir pelno mokesčių nepakeis, bet poveikis bus
Ar minėti mokesčiai galėtų atnešti apčiuopiamos naudos Lietuvoje tiek fiskaliniu, tiek elgsenos požiūriu? Patirtis su kai kuriais akcizais duoda užuominų.
Lietuva pastarąjį dešimtmetį reikšmingai didino alkoholio ir tabako akcizus, siekdama ir pajamų, ir visuomenės sveikatos tikslų. Rezultatai džiugina: per dešimtmetį alkoholio vartojimas šalyje sumažėjo apie 23 proc. (nuo ~36 tūkst. tonų absoliutaus alkoholio iki ~28 tūkst. tonų per metus), o biudžeto pajamos iš alkoholio akcizo išaugo kone dvigubai. Panaši tendencija fiksuota ir tabako srityje – cigarečių rūkymas per pastaruosius 20 metų mažėjo, nors čia dalį pelno „suvalgo“ nelegalios cigaretės.
Tai rodo, kad ir kiti elgseną koreguojantys mokesčiai, jei būtų įvesti apgalvotai, galėtų turėti teigiamą dvigubą efektą: pagerinti visuomenės elgesio rodiklius (sveikatą, aplinkosaugą) ir padidinti pajamas svarbioms sritims finansuoti.
Nors alternatyvūs mokesčiai vargu ar galėtų visiškai pakeisti darbo ir pelno mokesčius, tačiau tikrai praplėstų pajamų bazę. Lietuva turi gana plačias galimybes pajamas iš alternatyvių mokesčių surinkti efektyviau.
NT mokestis galėtų būti taikomas visiems gyvenamiesiems būstams, tačiau su progresyviais tarifais ar neapmokestinamuoju minimumu pagal turto vertę. Tai užtikrintų, kad prabangaus turto savininkai mokėtų daugiau, o kuklių būstų šeimininkai, jaunos šeimos beveik nepajustų naštos. Cukraus mokestis gaiviesiems gėrimams ne tik padėtų papildyti biudžetą, bet ir skatintų maisto pramonę pasiūlyti sveikesnių produktų. Nors Lietuvoje registracijos mokestis automobiliams neseniai įvestas, jis gana simbolinis. Galima svarstyti didesnį taršos mokestį seniems ir taršiems automobiliams, kartu plečiant kompensacijas už jų keitimą į mažiau taršius, mažinant elektromobilių apmokestinimą.
Arūnas Burinskas yra Vilniaus universiteto Ekonomikos ir verslo administravimo fakulteto docentas
