Asmeninis archyvasPernai patyrę reikšmingą nuosmukį Lietuvos gamyba šiuos metus pradeda nuosaikiai. Analizuojant atskirų pramonės šakų duomenis, paveikslas vis dar išlieka nevienareikšmis. Tiesa, kai kurie labiau nukentėję energetikos nešėjams imlūs verslai bei cikliniams svyravimams jautrios šakos šiemet jau demonstruoja nedrąsų atsigavimą ar bent jau stabilizaciją.
Valstybinės duomenų agentūros duomenimis, apdirbamoji pramonė vasarį sukūrė 2,3 proc. mažiau produkcijos nei sausį, tačiau 0,4 proc. daugiau nei atitinkamą mėnesį prieš metus.
Vienos įmonės – „Orlen Lietuva“ – vaidmuo bendrojoje pramonės produkcijoje yra reikšmingas ir iškraipo rezultatus, tad sektoriaus sveikatą taikliau atspindi apdirbamosios pramonės be naftos produktų rodiklis. Vasario mėnesį pagamintos produkcijos, be naftos produktų perdirbimo, apimtys per metus išaugo 2,9 proc.
Eksporto rinkos – ciklinių išbandymų tiesiojoje. Apdirbamosios gamybos sektorius – svarbiausias Lietuvos eksportuotojas, svetur uždirbantis apie du trečdalius visų pajamų, tad išorės rinkų apetitas mūsų produkcijai yra ypač svarbus.
Šiuo metu kertinės eksporto rinkos Vakarų Europoje ir Šiaurės šalyse susiduria ne vien su vangesniu pramonės pulsu, bet ir išgyvena nekilnojamojo turto sektoriaus nuosmukį. Aukštų palūkanų normų aplinka ir sumenkę kredito srautai atšaldė tiek būsto, tiek komercinio nekilnojamojo turto paklausą, gerokai sumenkusios ir investicijų bei plėtros ambicijos. Tai veikia nuo šio sektoriaus pulso priklausančių pramonės šakų rezultatus bei perspektyvas.
Dėl šių aplinkybių sumenko remonto, įrengimo ir apstatymo reikmenų, prekių ir paslaugų paklausa. Šį ciklinį slogutį pastarąjį pusmetį stipriai jautė Lietuvos medienos, tekstilės, baldų, metalų ir metalo gaminių bei kitų nemetalo mineralinių produktų pramonės šakų gamintojai. Smagu stebėti, kad šių metų pradžią dalis jų pasitiko jau fiksuodamos metinį augimą.
Atsigauna energetikai imlios pramonės šakos. Nukritus dujų ir kitų energetikos nešėjų kainoms, atsigavo ir metinį augimą demonstruoja chemijos pramonė, kurioje dominuoja didžiosios trąšų gamintojos. Stipresne metų pradžia gali pasidžiaugti ir metalo bei metalo gaminių gamintojai bei medienos pramonė.
Tarp atspariausių išlieka nuosmukio išvengusios variklinių transporto priemonių priekabų ir puspriekabių bei kompiuterinių, elektroninių ir optinių gaminių gamybos šakos. Teigiamus rezultatus tebedemonstruoja ir verslo cikliškumo išbandymams atspari maisto pramonė.
Spartesnį gamintojų lūkesčių atsigavimą stabdo vangi paklausa ir neapibrėžtumas. Europos Komisijos skelbiamas Lietuvos pramonės pasitikėjimo rodiklis, gana ryžtingai gerėjęs nuo praėjusių metų gegužę fiksuotų žemumų, pastaruosius tris mėnesius reikšmingai nesikeitė. Išaugusi skolų aptarnavimo našta, iššūkiai suvaldant apyvartinio kapitalo poreikius, prislopusi paklausa produkcijai bei geopolitinis neapibrėžtumas niaukia pramonės atstovų lūkesčius ir ambicijas plėtrai.
Nenuostabu, kad pagrindine gamybą ribojančia priežastimi Lietuvos pramonės atstovai išskiria vangią eksporto rinkų paklausą. „S&P Global“ skelbiamas pramonės pirkimo vadybininkų indeksas (PMI) nuo 2022 m. liepos yra paniręs žemiau 50 punktų ribos, skiriančios augimą nuo nuosmukio. Priešingai nei atsigavusiame paslaugų sektoriuje, pramonės atstovai euro zonoje mažina darbuotojų skaičių – išankstiniais "S&P Global" duomenimis, kovą stebėtas darbo vietų sumažėjimas gamyboje buvo vienas didžiausių nuo 2020 m. rugpjūčio. Kadangi Lietuvos pramonė yra tampriai susiintegravusi į Vakarų pridėtinės vertės grandines, užsakymų, ypač eksporto rinkose, perspektyvų vertinimai vis dar išlieka santūrūs.
Šviesa tunelio gale ryškėja, tačiau pirmasis šių metų pusmetis, tikėtina, išliks vangus. Vis dėlto, antroje metų pusėje optimizmo tiek eksporto rinkų, tiek vietos pramonės atstovams turėtų įlieti centrinių bankų sprendimai dėl palūkanų normų mažinimo. Mažėjanti paskolų aptarnavimo našta ir platesnės kredito galimybės leis lūkesčiams atsitiesti ir padidins įmonių apetitą plėtrai ir investicijoms. Lietuvos gamintojams pavyko išsivalyti sąnaudų infliacijos pike pagamintos produkcijos sandėlius, reikšmingai nebjūra lūkesčiai dėl darbo jėgos paklausos. Tai leidžia tikėtis, kad kertinis Lietuvos eksportuotojas įžengs į atsigavimo ciklą pasirengęs šuoliui.
Indrė Genytė-Pikčienė yra Šiaulių banko grupės vyriausioji ekonomistė.
