Meniu
Prenumerata

trečiadienis, kovo 4 d.


KOMENTARAS
Apie tą, kurio nevalia minėti
Dominykas Kaminskas
Arnas Balčiūnas
D. Kaminskas.

Pastaruoju metu vis dažniau tenka išgirsti minčių apie tai, kad gana kalbėti apie Remigijų Žemaitaitį, nes taip jis išlaiko nuolatinį dėmesį ir iš to pelnosi. Reikia kalbėti apie svarbesnius dalykus – kaip keičiasi pasaulio tvarka, Lietuvos gynybą, korupciją, skurdą ar bent jau poligoną. Man toks požiūris atrodo keistas ir paremtas klaidinga prielaida, kad bet kokia reklama yra gera reklama.

IQ redakcija rašo apie verslą, politiką, kultūrą ir kitus svarbiausius visuomenės reiškinius. Mes kuriame kokybišką ir išskirtinį turinį. Kviečiame mus palaikyti prenumeruojant mūsų žurnalą sau ar jums artimiems žmonėms mūsų prenumeratos svetainėje https://prenumeratoriai.lt/. Užsisakiusiems žurnalą metams – visas turinys iq.lt svetainėje nemokamas.

Nors reikia pripažinti tai, kad skirtingoms partijoms skandalai nėra vienodai skaudūs, nepažeidžiamų nėra. Kratos Sauliaus Skvernelio kabinete yra daug skaudesnės demokratams nei teismo nuosprendžiai „Nemuno aušros“ atstovams, bet tai pirmiausia yra partijos įvaizdžio klausimas. Niekas nesitiki, kad „Nemuno aušros“ nariai bus švarūs. Jei rytoj kurį nors iš šios partijos Seimo narių susemtų teisėsauga, nenustebtų nei šią partiją palaikantys, nei jos nemėgstantys. Business as usual, važiuojam toliau.

Tokie skandalai susideda ir paveikia tuos, kurie neturi užtikrintos pozicijos. „Baltijos tyrimų“ apklausų duomenimis, per metus nepasitikinčių R. Žemaitaičiu gyventojų skaičius reikšmingai išaugo, pasitikinčių nereikšmingai sumažėjo. Kitaip tariant, nors dažnai neigiamuose kontekstuose minimas politikas neprarado daug sekėjų, atsirado daugiau jo nemėgstančių žmonių. Apie partijos reitingus net neverta kalbėti – iškart po Seimo rinkimų „Nemuno aušra“ buvo populiariausia partija Lietuvoje, dabar palaikytojų sumažėjo perpus. Neverta priimti reitingų už gryną pinigą, bet tendencijos akivaizdžios.

Pyktį mobilizuoti yra lengviau antisisteminėms partijoms. Pusantrų metų valdančiojoje koalicijoje lemia, kad tai įrodyti yra vis sunkiau, todėl dėmesys, kurį gauna R. Žemaitaitis, turi vis mažesnę vertę. Nepaisant visų jo pastangų, socialdemokratai laiko „Nemuno aušrą“ pririštą prie būdos ir nesuteikia progos penkiems gerbėjams Ukmergėje pasakoti apie tai, kaip jie viską bandė pakeisti, bet buvo per daug nepatogūs ir dėl to išmesti.

Demokratija yra daugiau nei procedūrų ir institucijų rinkinys – ji reikalauja ir tolerancijos, išminties, kultūros. Visi šie burtažodžiai neegzistuoja tame pasaulyje, kuriame yra R. Žemaitaitis, manantis, kad demokratija yra blogiausia valdymo forma.

Sėkmingai valdžioje veikiančios populistinės partijos įprastai remiasi standartine komunikacine formule – bet koks sėkmingas epizodas yra partijos (ar lyderio) nuopelnas, bet kokia nesėkmė yra sisteminė problema. Savikritika apskritai yra retas bruožas politikoje, tačiau tokių partijų kaip „Nemuno aušra“ sėkmė labai stipriai priklauso nuo gebėjimo parodyti, kad kalti yra visi kiti, tik ne jie patys. Kol kas tokių progų nepasitaikė – net ir bukiausiai strategijai įgyvendinti vis tiek reikia pertraukos tarp skandalų. Būtent todėl Viktorui Orbánui buvo taip svarbu perimti žiniasklaidos kontrolę Vengrijoje, o Donaldas Trumpas sugalvojo fake news terminą.

Nuolatinė kritika leidžia palaikyti bent jau dalinę moralinių politikos normų gyvybę. Politikos tyrėjai įspėja, kad demokratinės sistemos problemos dažnai yra susijusios su demokratinių normų erozija. Demokratija yra daugiau nei procedūrų ir institucijų rinkinys – ji reikalauja ir tolerancijos, išminties, kultūros. Visi šie burtažodžiai neegzistuoja tame pasaulyje, kuriame yra R. Žemaitaitis, manantis, kad demokratija yra blogiausia valdymo forma. Svarbu nepaversti tokio požiūrio „nuomonių skirtumu“ – net jei „Nemuno aušros“ nebeliks po kitų rinkimų, žala gali būti ilgalaikė.

Tai ypač svarbu dabartiniame kontekste. Naujausia „Eurobarometro“ apklausa tik patvirtina tai, ką žinojome anksčiau, – Lietuvos gyventojai šiuo metu pirmiausia yra susirūpinę saugumo situacija, iškart po to rikiuojasi ekonomika, skurdas ir sveikatos sistemos problemos. Demokratijos ir teisės viršenybės klausimus šiuo metu esame nustūmę gerokai žemiau, ir tai natūralu, tačiau svarbu jų visiškai neužmiršti. „Eurobarometro“ apklausa vykdyta prieš paskutinę protestų bangą, todėl esu įsitikinęs, kad rezultatai dabar būtų kitokie, tačiau diskutuojant apie saugumą, skurdą ir infliaciją reikėtų nepamiršti ir sistemos, kuri tų problemų sprendimą įgalina.

*****susije*****

Šiuo atžvilgiu R. Žemaitaitis yra tokia keista dovana Lietuvai. Noamas Chomskis savo draugui Jeffrey Epsteinui laiškuose rašė, kad bandyti pasiaiškinti neverta, nes žiniasklaida visuomet ras skylių pasiaiškinimuose. Kontekstas groteskiškas, bet nepaisant to, kad ir kuriame pragaro rate šie ponai degtų, jie suprato paprastą dalyką – dėl savo veiksmų aiškinasi tik tie, kurie nori daugiau problemų. R. Žemaitaičiui ir „Nemuno aušrai“ tam protelio nepakanka, todėl jie vis aiškinasi, piktinasi ir taip suteikia mums galimybę po truputį tuos demokratijos pamatus toliau stiprinti.

Jei nepakanka protelio komunikacijai pakeisti, būtų tikrai kvaila tikėtis, kad kritika ar skandalai kažkokiu būdu pakeis tokių politikų elgesį. Tad gėdinti ir neturėtų būti kalbėjimo apie R. Žemaitaitį tikslas, o tikėti jo atsivertimu neverta. Tikslas turėtų būti kuo mažesnė žala Lietuvos valstybei, o tam bloga reklama yra būtina.

Dominykas Kaminskas yra Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto dėstytojas

2026 03 04 06:00
Spausdinti