Meniu
Prenumerata

penktadienis, kovo 1 d.


KOMENTARAS
Ar darbo rinka ir šiemet išliks atspari?
Indrė Genytė-Pikčienė
Asmeninis archyvas
Indrė Genytė-Pikčienė.

Pastaraisiais metais, Lietuvos ekonomikai susidūrus net su keletu „juodųjų gulbių“ iš eilės, darbo rinka stebino atsparumu.

Atrėmus pandemijos sukrėtimus, Lietuvą užplūdo Baltarusijos režimo, vėliau ir Ukrainos karo pabėgėlių srautai, o darbdaviams teko atlaikyti žaliavų trūkumo, energetikos šoko, infliacijos spaudimo atlyginimams ir smukusios paklausos išbandymus. Vis dėlto net ir tokiame netipinių kliūčių ruože, kai perspektyvas temdo karo kaimynystė, energetikos krizė ir kylančios palūkanų normos, darbo rinkos rodikliai išliko sveiki, o imigrantų srautai netgi padėjo užmaskuoti kai kuriuos ilgalaikius struktūrinius rinkos disbalansus.

Sveika įmonių plėtros inercija, sukauptos solidžios finansinės atsargos, žemas įsiskolinimo lygis didino Lietuvos įmonių manevro laisvę ir atsparumą. O ilgą laiką kamavusios chroniškos darbo jėgos trūkumo problemos vertė įmones tausoti darbuotojus net ir sudėtingesnėje verslo ciklo fazėje.

Vis dėlto darbo rinkos rodikliai yra atsiliekantys ir jais remiantis daryti išvadas apie ateities perspektyvas – tarsi vairuoti automobilį pasikliaujant tik galinio vaizdo veidrodėliais.

Visos šios aplinkybės padėjo Lietuvai išlaikyti sveikus užimtumo rodiklius – pernai vidutinis nedarbo lygis siekė 6,8 proc. ir buvo tik vos vos didesnis nei prieš pandemiją (2019 m. jis sudarė 6,3 proc.). Užimtų gyventojų skaičius 2023 m. III ketv. siekė 1,472 mln. Tokio aukšto užimtųjų skaičiaus Lietuva nematė daugiau nei dešimtmetį. Tik 2007 m., prieš Didžiąją recesiją ir jos sukeltą emigracijos cunamį Lietuvoje buvo fiksuotas aukštesnis užimtųjų skaičius.

Vis dėlto darbo rinkos rodikliai yra atsiliekantys ir jais remiantis daryti išvadas apie ateities perspektyvas – tarsi vairuoti automobilį pasikliaujant tik galinio vaizdo veidrodėliais. Vangi verslo ciklo fazė dar nesibaigė, jautresnius sektorius veikia nepalankūs cikliniai veiksniai, atsiranda nerimą keliančių pavienių signalų. Užimtumo tarnyba gruodį fiksavo rekordiškai žemą pasiūlytų naujų darbo vietų skaičių. Jis buvo 2,5 karto kuklesnis nei penkerių metų vidurkis. Nors per mėnesį registruotų bedarbių skaičius išlieka stabilus ir daugmaž atitinka penkerių metų vidurkį, vis dėlto nuo 2022 m. rugsėjo per mėnesį naujų darbo vietų įregistruojama mažiau nei naujų bedarbių.

Valstybės duomenų agentūros duomenimis, paskutinį 2023 m. ketvirtį Lietuvoje iki 7,4 proc. ūgtelėjo ir nedarbo lygis. Palyginti su atitinkamu 2022 m. ketvirčiu, šis rodiklis pasistiebė 1 proc. punktu. Jaunimo (15–24 metų) nedarbo lygis pernai metų pabaigoje sudarė 18,3 proc. ir per metus padidėjo net 5,9 proc. punkto. Po rekordinio III ketvirčio užimtųjų skaičius susitraukė 18,2 tūkst., ūgtelėjo bedarbių skaičius. Nors ketvirtinius pokyčius lemia sezoniškumo įtaka, tačiau metinis nedarbo lygio padidėjimas signalizuoja ir apie ciklinių aplinkybių poveikį.

Informacinių technologijų ir telekomunikacijų sektorius, aukštesnės pridėtinės vertės verslo paslaugos, finansai ir draudimas yra cikliniams svyravimams atsparesni sektoriai, tad, „Sodros“ duomenimis, darbuotojų paklausa juose išlieka, net stebimos apdraustųjų skaičiaus augimo tendencijos. Dėl įsigaliojusių Mobilumo paketo nuostatų apdraustųjų skaičius didėjo ir transporto bei saugojimo veikloje. Apdraustųjų mažėjo meninėje, pramoginėje ir poilsio organizavimo veikloje, vidaus prekybos ir pramonės sektoriuose. Mažėjant užsakymų, lėtėjant procesams ir gamybos apsukoms, pagamintai produkcijai kaupiantis sandėliuose reikia ir mažiau darbo rankų.

Lietuvos ūkis vystysis lėčiau, nei potencialiai galėtų, o energingesnės plėtros sulauksime rudeniop, kai karpomos palūkanų normos įlies optimizmo ir pagerins eksporto rinkų Vakaruose atsigavimą.

Stebint verslo ateities perspektyvų vertinimo rodiklius, paveikslas išlieka nevienareikšmiškas. Atskiruose sektoriuose įdarbinimo ateinančiais mėnesiais apetitas labai skiriasi. Pesimistiniais lūkesčiais dėl įdarbinimo ateityje pasižymi statybų sektoriaus atstovai. Mažmeninės prekybos sektoriuje darbuotojų paklausos poreikiai gerokai prislopę ir neatsitiesia nuo pernai metų pavasario. Darbuotojų paklausos lūkesčiai paslaugų sektoriuje išlieka palankūs, o pramonėje – palaipsniui auga atsispyrę nuo dugno, fiksuoto pernai metų viduryje, ir yra geriausi nuo 2022 m. rugpjūčio. Vartotojų lūkesčių rodikliai rodo, kad nedarbo rizikas vartotojai taipogi įskaičiuoja – vartotojų nedarbo lūkesčių kreivė yra kur kas aukštesnė nei buvo prieš pandemiją. Vis dėlto vartotojų nerimas dėl nedarbo perspektyvų yra kur kas mažesnis nei karantino įkarštyje ar siaučiant energetikos krizei 2022 m.

Apibendrinant, tikėtina, kad pirmas šių metų pusmetis bus kupinas išbandymų. Nors svarbiausių analizės ir prognozavimo centrų radaruose dominuoja „švelnaus ekonomikos nusileidimo“ scenarijus, tačiau metų pradžia bus vangi.

Viena kertinių to priežasčių – palaipsnis vis gilesnis griežtos pinigų politikos poveikio skverbimasis į realiąją ekonomiką. Tad dėl vangios eksporto rinkų paklausos ir aukštų palūkanų normų pirmoje metų pusėje Lietuvos ūkis vystysis lėčiau, nei potencialiai galėtų, o energingesnės plėtros sulauksime rudeniop, kai karpomos palūkanų normos įlies optimizmo ir pagerins eksporto rinkų Vakaruose atsigavimą. Būtų puiku, jei įmonės to sulauktų radikaliai nesumažinusios pajėgumų, pasirengusios lanksčiai ir greitai sureaguoti į kertinių rinkų apetito atsigavimą.

Indrė Genytė-Pikčienė – Šiaulių banko vyriausioji ekonomistė

2024 02 07 12:52
Spausdinti