Asmeninis archyvasSkirtingose šalyse gyventojai investuoja į skirtingus finansinius produktus. Vienose valstybėse populiariausia investuoti į vertybinius popierius, pavyzdžiui, į akcijų biržose esančių įmonių akcijas, kitose dažniausiai investuojama į nekilnojamąjį turtą, dar kitose populiarios įvairios sutelktinio investavimo priemonės, kai grupė žmonių investuotoja į tam tikrus projektus, pavyzdžiui, gyvenamųjų būstų komplekso statybas – statytojams paskolina lėšas ir už tai gauna palūkanas.
Lietuvoje taip pat sutinkama labai įvairių investavimo būdų. Vienas jų šiuo metu populiarėjantis – kol dar mokamos palyginti didesnės palūkanos, laisvas lėšas laikyti kaip indėlius kredito įstaigose, įvairiose sąskaitose ir už tai gauti palūkanas.
IQ redakcija rašo apie verslą, politiką, kultūrą ir kitus svarbiausius visuomenės reiškinius. Mes kuriame kokybišką ir išskirtinį turinį. Kviečiame mus palaikyti prenumeruojant mūsų žurnalą sau ar jums artimiems žmonėms mūsų prenumeratos svetainėje https://prenumeratoriai.lt/. Užsisakiusiems žurnalą metams – visas turinys iq.lt svetainėje nemokamas.
Štai visai neseniai, šių metų vasarą, Seimas įteisino vadinamąją investicinę sąskaitą (įsigalioja nuo 2025 m. sausio 1 d.), kuri, kaip aiškinama, leis gyventojams patogiau investuoti į įvairius finansų produktus – nuo akcijų iki taupymo lakštų. Palanku gyventojams yra tai, kad šioje sąskaitoje bus apmokestinamas tik galutinis investavimo rezultatas – iš sąskaitos išsiimtos uždirbto pelno lėšos. Bet apie tai dar šiek tiek vėliau.
Įvairiuose šaltiniuose skelbiama, kad šiuo metu Lietuvos gyventojai bankuose laiko daugiau nei 22 mlrd. eurų. Panagrinėkime šiuos skaičius detaliau.
Pastebėta tendencija, kad Lietuvos gyventojai vis dažniau atsidaro sąskaitas ir pinigus laiko užsienio valstybėse. Kodėl? Vienareikšmiško atsakymo nėra: kai kur mokamos šiek tiek didesnės palūkanos; kitur tiesiog pigesnis administravimas, mažesni komisiniai ir kiti mokesčiai; kai kuriais atvejais tiesiog atrodo patogiau, galbūt saugiau lėšas laikyti užsienio kredito įstaigose.
Populiariausios valstybės, kuriose lietuviai dažniausiai atsidaro banko sąskaitas, yra Didžioji Britanija, Kipras, Norvegija, Nyderlandai, Vokietija, Lenkija. Skaičiuojama, kad pastaruoju metu Lietuvos gyventojai užsienio bankuose laiko apie 2,4 mlrd. eurų.
Lietuvos gyventojai šiuo metu užsienio bankuose laiko apie 2,4 mlrd. eurų.
Primenu, kad gyventojai turi pareigą pranešti Lietuvos mokesčių administratoriui apie užsienyje kredito, mokėjimo ir elektroninių pinigų įstaigoje atidarytą sąskaitą, taip pat apie jos uždarymą. Pranešimą privaloma pateikti, kai toje pačioje įstaigoje turimos sąskaitos bendras apyvartos (įplaukų) dydis per kalendorinius metus yra lygus arba didesnis nei 15 tūkst. eurų. Tokį pranešimą reikia pateikti iki kitų kalendorinių metų gegužės 1 d.
Juridiniai asmenys taip pat turi pareigą pranešti Lietuvos mokesčių administratoriui apie užsienyje kredito, mokėjimo ir elektroninių pinigų įstaigoje atidarytą sąskaitą, taip pat apie jos uždarymą. Juridiniai asmenys privalo informuoti mokesčių administratorių ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo sąskaitos atidarymo ar uždarymo dienos.
*****susije*****
Grįžkime prie jau minėtos investicinės sąskaitos įteisinimo Lietuvoje. Šios sąskaitos esmė tokia, kad gyventojai neprivalės atidaryti specialios sąskaitos. Investicine sąskaita bus laikoma bet kuri mokesčių administratoriui deklaruota sąskaita, kurios lėšas gyventojas naudos tik investicijoms į finansinius produktus – t. y. gyventojas tik turės deklaruoti mokesčių administratoriui apie tokią sąskaitą.
Šiuo metu, iki investicinės sąskaitos įsigaliojimo, gyventojų pajamų mokesčiu buvo apmokestinamas visas teigiamas akcijų pirkimo ir pardavimo skirtumas (pelnas), nepaisant to, kad gauto pelno gyventojas nepersivedė atgal į banko sąskaitą ir nenaudojo, o toliau investavo pirkdamas kitas akcijas.
Investicinė sąskaita reiškia, kad bus apmokestinamas tik galutinis investavimo rezultatas – iš sąskaitos išsiimtos uždirbto pelno lėšos. Kol jos yra toliau naudojamos tolesnėms investicijoms šioje investicinėje sąskaitoje, nebus apmokestintos.
Aktualu ir tai, kad per investicinę sąskaitą galimų investuoti lėšų suma nebus ribojama.
Be to, jeigu gyventojas kaip investicines deklaruotų kelias sąskaitas, per jas gautas pelnas būtų vertinamas bendrai.
Taigi suvedu du taškus: naujoji galimybė turėti investicinę sąskaitą ir tendencija lietuviams atsidaryti sąskaitas užsienio bankuose. Žinoma, galbūt didesnio piniginių lėšų grįžimo į Lietuvos bankus ir nebus, juolab kad investicinė sąskaita gali būti tiek Lietuvos, tiek užsienio subjektuose. Tačiau galbūt tai paskatins dalį lėšų iš užsienio bankų persivesti į investicines sąskaitas, iš kurių kai kurios bus ir Lietuvoje.
Todėl naudinga žinoti apie galimybę ir Lietuvoje turėti tokią sąskaitą ir investuoti įvairiose srityse nemokant pajamų mokesčio, kol šios lėšos reinvestuojamos toliau ir nėra išimamos iš sąskaitos.
Dr. Martynas Endrijaitis yra Vilniaus universiteto Teisės fakulteto docentas
