LLRI„Pristatyta, kaip reikės taupyti energiją“, „Energetikos krizė kelia nerimą“ – tokios ir panašios antraštės mirgėjo Lietuvos naujienų portaluose kiek daugiau nei prieš metus. Tuo metu Lietuva kaip ir kitos ES valstybės išgyveno neapibrėžtumo audrą, energetikos kainoms šovus į nematytas aukštumas. Priemonių buvo imtasi įvairių: nuo kompensacijų gyventojams ir įmonėms bei griežtėjančio energetikos reguliavimo iki padidintų investicijų į atsinaujinančiąją energetiką.
Tik ar gali tokių investicijų būti per daug? Minint elektros ir dujų kainų piko metines Europoje pats laikas atkreipti dėmesį į tai, ar pamokos visgi išmoktos?
Rusijos pradėtas karas Ukrainoje įkaitino Europos energetikos rinką. Vis dėlto pirmieji krizės požymiai pasireiškė dar gerokai anksčiau. Pavyzdžiui, dujų rezervų užpildymas ES pradėjo mažėti likus metams iki invazijos, o nuo jos praėjus vos mėnesiui buvo likę tik penktadalis visų turėtų atsargų. Tai lėmė, kad dujų kainos 2021 m. Kalėdų išvakarėse jau buvo 10 kartų aukštesnės nei prieš metus (17 eurų už 1 MWh, palyginti su 180 eurų už 1 MWh), o 2022 m. rugpjūčio 25 d. perkopė 300 eurų už 1 MWh ribą.
Esant tokioms sąlygoms, didžiausių ES ūkių suinteresuotumas žiemai pasirengti kuo geriau nestebino. Staiga dingusi dalies dujų pasiūla ir žaibiškai sukilusi paklausa privertė bet kokia kaina palaikyti ekonomiką, todėl brangioms dujoms pinigų negailėta.
